Renovacija – Lenkijos patirtis

Lietuvoje renovacija dar tik įsibėgėja, o kaimynai lenkai šiuos klausimus jau baigė spręsti. Apie tai praėjusiais metais vykusiame dvišaliame susitikime kalbėjo Lenkijos ir Lietuvos atstovai.

„Lenkijoje renovacijos problema praktiškai išspręsta. Turime didžiulę patirtį šioje srityje, norime ir galime ja pasidalinti su Lietuva“, – susitikimo metu su Aplinkos ministerijos atstovais kalbėjo Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus vedėjas Henrykas Šymanskis.

Didžiulis įdirbis

Lenkijos Respublikos ambasados Prekybos ir investicijų rėmimo skyriaus sekretorius Piotras Hajdeckis pažymėjo, kad Lenkijos kompanijos turi didžiulį įdirbį renovacijos srityje. Lenkijoje masinė renovacija jau eina į pabaigą, todėl įmonės dairosi, kur savo patirtį galėtų pritaikyti toliau už šalies ribų. „Lietuvoje labai ilgos žiemos, dėl to efektyviai renovuoti namus galima tik kelis mėnesius per metus. Lenkijos kompanijos turi technologijas, kurios padeda sušvelninti žiemos keliamus rūpesčius. Dalį darbų mes atliekame ir žiemą“, – teigė sekretorius.

Visgi, kaip vyko renovacija kaimyninėje šalyje? Su kokiais sunkumais susidūrė lenkai? Kokias klaidas jie darė ir ko galėtume iš jų pasimokyti?

žmonės labai greitai suprato, kad reikia renovacijos tada, kai 1998 m. sausio 1 d. buvo pakeisti teisės aktai ir iš valstybės biudžeto baigėsi dotacijos, skiriamos daugiabučių namų gyventojų kompensacijoms už sunaudotą šilumos energiją. Kai visi daugiabučių gyventojai už šilumą pradėjo mokėti brangiai, tapo aišku, kad permainos būtinos

Augustavo meras Kazimieras Kuzochovskis

Augustavo fenomenas

Pasak netoli Lietuvos esančio Augustavo miestelio mero Kazimiero Kuzochovskio, žmonės labai greitai suprato, kad reikia renovacijos tada, kai 1998 m. sausio 1 d. buvo pakeisti teisės aktai ir iš valstybės biudžeto baigėsi dotacijos, skiriamos daugiabučių namų gyventojų kompensacijoms už sunaudotą šilumos energiją. Kai visi daugiabučių gyventojai už šilumą pradėjo mokėti brangiai, tapo aišku, kad permainos būtinos.

Augustavo namų kooperatyvas vienija 120 daugiabučių. Šiai dienai 51 namas modernizuotas visiškai, likę 69 – iš dalies: sutvarkytos šildymo sistemos, šiltos tapo galinė sienos. Įdomu tai, kad nors bankai ir teikia kooperatyvams kreditus, minėtas kooperatyvas viską darė savomis lėšomis. Tam buvo bendrai rinkti lėšas, kurios vėliau buvo panaudotos namų atnaujinimui.

Turint omenyje, kokios gyventojų reakcijos, dažniausiai, sulaukia pasiūlymai bendrai rikti lėšas, jau aišku, kad Augustavo modelis pas mus sunkiai prigis; turėdami galimybę papildomai nemokėti už „nematomą“ renovaciją, žmonės mieliau gaus kompensacijas ar virkaus dėl didelių šildymo kainų bei nesimokys šilumos taupyti.

Lenkijos projektai

Atsisakyta kompensacijų

Panašiai mąsto ir kaimynai lenkai, kurie įsitikinę – kol gyventojams už šildymą bus mokamos didžiulės kompensacijos, tol renovacija strigs. Socialiai remtinoms ar mažas pajamas gaunančioms šeimoms, kurių Lietuvoje yra ne taip jau mažai, padėti efektyviai galima mokant socialines išmokas, bet ne kompensuojant išlaidas šildymui ir taip skatinant neatsakingą šilumos vartojimą.

Tik, panašu, kad lenkų pavyzdžių mums gali nepavykti pasinaudoti – Lietuvoje modelis kai grupė daugiabučių susivienija į kooperatyvą ir bendrai taupo bei renovuoja gyvenamuosius namus, negali būti taikomas. Nes pas mus krašte dar tolimaisiais 1995 metais iš kooperatyvų buvo padarytos bendrijos, tad dabar kiekvienas namas pinigus gali rinkti tik savo reikmėms. Jokių bendrų planų, pagal dabar galiojančios įstatymus, būti negali.

Skatinti renovaciją galėtų ryžtingi Vyriausybės veiksmai: privalomas kaupiamasis mokestis būsto renovacijai, realia, apčiuopiama valstybinė parama, kuri būtų skiriama namui pasiekus konkrečia efektyvumo klasę. Taip gyventojams būtų sudarytos sąlygos spręsti ką ir kiek jie nori renovuoti. Kompensacijas turėtų gauti ir tie, kurie renovaciją pradėjo ar jau ir baigė patys, iš savų lėšų. 

Ko pasimokys Lietuva?

Visgi, panašu, kad bent kol kas radikalių, Lenkijoje apčiuopiamos naudos davusių priemonių – kompensacijų naikinimo, mūsų valdžia imtis nesiruošia. Net nepabandžius jau teigiama, kad tam nepritartų ir visuomenė. Kita vertus, tai tikėtina, nes gaunančiam kompensaciją asmeniui labai patogu gyventi nerenovuotame name – jo šildymo sąskaitos vis tiek bus apmokėtos iš valstybės biudžeto, o namą renovavus už būsto šildymą, kad ir mažai, bet teks mokėti pačiam. Kompensacijų išlepinti Lietuvos gyventojam tam tikrai nėra pasirengę.

Preliminariais skaičiavimais, šiuo metu Lietuvoje yra apie 40 000 daugiabučių gyvenamųjų namų, kuriuose gyvena daugiau kaip 70 proc. šalies gyventojų. Didžiąją daugumą šių namų, statytų dar tarybiniais metais, – apie 88 procentų– būtina renovuoti.

GAIRĖS: Renovacija Lenkijoje, užsienio renovacijos patirtis

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai