Lietuvis kuria inovacines technologijas dangoraižių gaisrams pažaboti

Inžinierius Martynas Matulevičius

Teisingai. Gaisrai aukštuminiuose visuomeninės ir gyvenamosios paskirties pastatuose kyla vis dažniau. Rekordiškai daug jų įvyko praeitais metais, tačiau netrūksta ir šį pusmetį. Dažnai minimi gaisrai Dubajuje: „Torch“ gyvenamasis dangoraižis ir „Address hotel“, bet užmirštami gaisrus Grozne (Čečėnija), Baku (Azerbaidžanas) kur degant fasadui liepsnos išplito į butus ir žuvo daugiau nei 20 žmonių. Tai neparankūs gaisrai apie kuriuos nenoriai kalbama nei spaudoje, nei konferencijose.

Š. m. birželio mėnesį Londone, JK įvykusioje gaisrinės saugos parodoje FIREX Tall Buildings konferencijoje buvo iškeltas klausimas: ar galima užgesinti aukštuminio pastato fasadu plintantį gaisrą. Atsakymai beveik vienbalsiai nuvilnijo neigiamai – tai neįmanoma. Visų iškiliausių Europos ir JAV gaisrinės saugos ekspertų nuomone toks gaisras negali būti numalšintas kol neišdegs visos degios statinio apdailos medžiagos.

Šiuo metu labai madinga aprašinėti gaisrus įvykusius Dubajuje, tokius kaip Torch, Address Hotel, Sulafa Tower arba Ajman‘e įvykusio gyvenamajame dangoraižyje. Kodėl? Nebuvo aukų. Bent jau taip skelbiama. Vienintelė auka, tai po gaisro išgelbėto žmogaus insultas jau ligoninėje. Tačiau ši auka nepriskiriama prie gaisro, nes žmogus mirė ligoninėje. Paranku? Manau taip, tačiau taip vedama statistika beveik visose didesnėse šalyse. Žmogus miręs ligoninėje, jau nebe gaisro auka.

 

Gaisras Dubajuje

Ką daryti šiuolaikiniame technologiniame amžiuje, negi ir vėl atsiranda kataklizmas kurio negalime apriboti ar numalšinti šiuolaikiniuose metropoliuose?

Gegužės mėn. konferencijoje Lund‘e, Švedija susirinkę gaisrinės saugos specialistai ir mokslininkai dalinosi patirtimi iš naujausių gaisrinių bandymų su fasadais ir jų apšiltinimo sistemomis. Bandymų standartų gausa vertė visus aktyviai diskutuoti ar nevertėtų Europai pasirinkti vieno darnaus standarto kuris dabar ir visiems laikams nustatytų taisykles fasadų bandymams. Dalyvių apklausa parodė jog dauguma specialistų sutiko su nuomone jog harmonizuotas standartas privalo atsirasti artimiausiu metu, jis turėtų numatyti gaisro židinio poziciją tiek iš išorės, tiek iš vidaus ir tai negali būti mažo mastelio gaisras, o toks kuris imituotų realaus gaisro plitimo greitį ir scenarijų. Vadinasi teks bandinius gerokai didinti, kad pamatyti realesnius ugnies poveikio rezultatus.

Ar tiesa, kad fasaduose nelikus degių medžiagų galėtume jausti daug saugesni?

Pagrindinė tezė kalbant apie gaisrų plitimo ribojimą, kaip visada, būtų apsiribojusi degių medžiagų fasade apribojimu, tačiau tam kelią stoja realijos – rinkos dėsniai. Žmonių noras sutaupyti yra normalus, kasdienis dalykas. Degių, tuo pačiu pigesnių sudėtinių fasado elementų/produktų naudojimas gerokai atpigina didelius statybų biudžetus. Be to negalima teigti jog fasadai susideda vien iš degių medžiagų, jos dažnai „poruojamos“ kartu su nedegiais produktais. Primenu jog šiuo metu definicijos „degus/nedegus“ nėra iki galo teisingos, šiuo metu „nedegiems“ priskiriamos Europinės degumo klasės A1 ir A2, „degus, sunkiai užsiliepsnojantis“ – B, o „degus“, tai klasės C, E ir F. Bet ne specialistui be abejo lengviau suprasti ir vartoti sąvokas „degus/nedegus“, nes tai nėra taip jau iki galo neteisinga.

Gaisras Maskvoje

Gaisras Maskvoje

Ką gi siūlote daryti kad pažaboti gaisrus ? Kokius sprendimus jūs kuriate kad apriboti gaisrus aukštuminiuose pastatuose?

Pirmiausia tai nedegių (A ir A degumo klasės) medžiagų įdėtiniai barjerai (nedegių medžiagų juostos, pvz: virš langų).

Viena iš pagrindinių kovos su ugnimi fasaduose priemonių, tai nedegių A klasės statybos produktų panaudojimas virš lango. Yra įrodyta jo virš lango esantis 300 mm aukščio barjeras sėkmingai stabdo ugnies plitimą ir liepsnų plitimas sulėtinamas daugiau nei dukart. Rodos ne didelis intarpas degaus fasado dalyje, o jau milžiniška reikšmė ir pagalba ugniagesiams malšinant sunkiai prieinamus dėl didelio aukščio gaisrus. Liepsnos pristabdomos, to pasėkoje saugiau vyksta evakuacija ir greičiau užgesinamas pats gaisras.

Architektūriniai statinio išsikišimai

Ne vienerių bandymų metu buvo įrodyta jog architektūriniai elementai, į išorę išsikišančios nedegios konstrukcijos dar stipriau įtakoja gaisro plitimo greitį. Lenkijos gaisrinės saugos projektavimo taisyklėse minima jog turi būti išlaikomas tam tikras vertikalus atstumas tarp langų, tačiau jo galima nepaisyti jei 500mm į išorę išsikiša architektūrinė, nedegi, E30 atsparumo ugniai konstrukcija.

Pasinaudojęs mokslininkų tyrimais ir esama savo patirtimi projektuojant ir instaliuojant vertikalias/horizontalias priešgaisrines užuolaidas ėmiausi eksperimento. Kuris įrodė jog šiuolaikinio pastato fasade galima įrengti automatines priešgaisrinės E30 atsparumo ugniai užuolaidas kurios išsiskleidžia kilus gaisrui ir nedarkydamos architektūrinės statinio darnos sėkmingai riboja gaisro plitimą, atitraukdamos ugnies liepsnas nuo aukščiau gaisro židinio esančio fasado elementų. Pavadinau ją „Fogo Facade Fire Curtain“ arba FFFC. Šiuo metu baigiamas jos sertifikavimo ir patentavimo procesas. Bandymai parodė jog panaudojus automatiškai išsiskleidžiančią horizontalią E30 užuolaidą aukščiau gaisro židinio vyrauja 80 – 120 0C laipsnių temperatūra kurios netgi neužtenka, kad sutrūkinėtų specialiai aukštuminiams pastatams gaminamas lango stiklo paketas. Eksperimentai įrodė jog liepsnų atitraukimas yra efektyvesnis nei jų bandymas pažaboti naudojant įdėtinius nedegių medžiagų barjerus. Kiekviena minutė tokiais atvejais yra aukso vertės. Šiuo atveju gauname jų ne mažiau nei 30.

Šią idėją bandysiu pradedu nuo JAE, kadangi būtent ten šiuo metu vyksta daugiausiai dangoraižių fasadų gaisrų, tačiau tikiuosi jog idėja prigis ir Europoje.

Gaisras Čečėnijoje

Gaisras Čečėnijoje

Kaip suprantu galutinio balanso tarp degių/nedegių medžiagų naudojimo fasaduose nėra pasiekta nei Lietuvoje, nei Europoje?

Dažnai gyvenime ieškoma balanso. Negalima uždrausti žmonėms rinktis pigesnių (degesnių) medžiagų montuojamiems ar renovuojamiems fasadams. Rinka viską stato į savas vagas, su kuriomis dažnai nepakovosi. Todėl mūsų gaisrinės saugos prioritetas atrasti apsaugines sistemas kurios padėtų Lietuvos ir pasaulio gyventojams gyventi saugiau bet kokio tipo pastate. Mane visada žavėjo šis darbas, visada jaučiau, kad jis prasmingas, na o rinkos dėsniai ir iššūkiai jį daro dar labiau pilną iššūkių.

Nesenai vieno draugo automobilis sudegė požeminiame garaže dėl elektros instaliacijos broko. Automatinė gesinimo sistema suveikė, bet.. ne iki galo. Sprogus sprinklerio ampulei vanduo deja nepasirodė. Pasirodo gesinimo stotyje buvo užsukta pagrindinė vandens tiekimo sklendė.. Galima būtų kaltinti bendrovę, kartą į metus prižiūrinčią gesinimo sistemą, tačiau šiuo atveju reikėtų patikrinti ir namo administruojančio asmens atsakomybę, kadangi įėjimas į tokio tipo patalpą turėtų būti ypač ribojamas, jau nekalbant apie pagrindinės vandens sklendės uždarymą. Tik atsitiktinumo, o gal tinkamai įdiegtų pasyviųjų gaisrinės saugos sistemų dėka (priešgaisrinis angų sandarinimas) ugnis neišplito į naktį miegančio daugiabučio gyvenamąsias patalpas. Viso to rezultatas – milžiniški nuostoliai garaže kurių būtų nebuvę jei gesinimo sistema būtų tinkamai suveikusi.

Tai kurgi yra ta riba tarp tinkamo apsauginių sistemų ir tinkamų statybos produktų parinkimo ir rinkos dėsnių? Daug kas mėgsta sakyti – pas mane gaisro nebus.. Aš visada pasiklausiu: Jūs įsitikinę???

Gaisrai. Slepiama informacija?

2015 gegužės mėn. įvykęs gaisras Baku, Azerbaidžane, prieš pat Europos jaunimo sporto žaidynes nusinešė 15 žmonių gyvybes, 60 buvo sužeista arba apsinuodiję nuo toksiško dūmų poveikio.

Gaisras Baku

Gaisras Baku

Konferencijose apie fasadų gaisrus mėgstama kalbėti apie laimingai pasibaigusius dangoraižių Torch ir Address hotel gaisrus Dubajuje arba Canary Wharf Australijoje. Šiuose gaisruose nebūta fatališkų aukų, labiau analizuojamos evakuacijos ir gesinimo problemos nei prevencinės – t.y. ko reikėtų imtis, kad gaisrai nepasikarotų. Radikalus būdas – pakeisti senas, degias fasado plokštes naujomis, mažiau degiomis. Su tokiu reikalavimu nesutinka investuotojai, kadangi statant pastatą sugriežtintų reikalavimų nebuvo ir toks sprendimas apsunkintų juos išlaidomis siekiančiomis ne vieną ir ne du milijonus eurų.

Problema ta, kad JAE buvo labiau suinteresuota greitomis statybomis ir investicijų pritraukimu, užmerkdami akis į statybos produktų kokybės (gaisrinės saugos) stoką. Dabar gi valstybės tiek metų eskaluojama saugumo politika ir jos idėjos bliūkšta: per kiek daugiau kalendorinius metus įvyko ketvirtas skambų rezonansą sukėlęs dangoraižio fasado gaisras. Žmonės atvirai nerimauja ar jų gyvenamas daugiabutis netaps sekančia smilkstančia degtukų dėžute.

Kodėl stengiamasi nutylėti Baku gaisrą? Skuboti, į ateitį nepamatuoti sprendimai gali atnešti skaudžių padarinių. Kažkieno sprendimas leisti fasadus padailinti akiai gražiomis, bet degiomis medžiagomis kainavo daug gyvybių. Optiškai miestas tapo daug gražesnis ir modernesnis, tačiau tuo pačiu buvo įjungta tiksinti bomba. Reikia tikėtis jog buvo imtasi griežtų priemonių keičiant šiuos fasadus į saugesnius, tačiau iškilę ekonominiai iššūkiai kritus naftos kainoms gali šiuos planus atidėti neribotam laikui..

Mano manymu fasado sistemų degumo problema aktuali netik artimiesiems rytams. Europai ir mūsų Lietuvai ji taip pat aktuali. Kas geriau? Nedegi (A) mineralinės vatos sistema, degi bet pigesnė polistireno putplasčio sistema? Vieno teisingo atsakymo nėra. Galbūt ekonomijos ir saugumo santykį atspindėtų Lund‘e Švedijoje pristatyti bandymai kai degaus, sunkiai užsiliepsnojančio (B klasės) fasade su polistireniniu putplasčiu naudojami nedegių (A klasės) barjerų įrengimas virš langų. Toks barjeras gerokai pristabdytų ugnies plėtrą mūsų tautinių daugiabučių fasadinėse sienose, o ugniagesiai gelbėtojai galėtų daug greičiau likviduoti gaisro padarinius. Svarbiausia šiuo atveju atkreipti dėmesį į ugnies plitimo ribojimą.

Grįžtant prie Baku, prieš prasidedant jaunimo žaidynėms sovietiniai daugiabučiai buvo gražinami fasadinėmis plokštėmis su poliuretaniniais užpildais. Oficialiai toks gražinimas buvo atliktas iki 200 daugiabučių, neoficialiai beveik 500. Gaisras per nepilnas dešimt minučių pasiekė aukščiausius aukštus ir pamažu pradėjo skverbtis į butus. Žuvo netik suaugę, žuvo ir du vaikai. Gaisro gesinimui buvo sutelktos kone visos Baku priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos pajėgos, ugnies slopinimui buvo pasitelktas netgi sraigtasparnis, tačiau naudos tai nedavė – pastatė sudegė pilnai.

Gaisras Dubajuje

Tobulas pasirinkimas. Ar jis egzistuoja?

Degumo atžvilgiu patikimiausia medžiaga, manau yra mineralinė vata, tačiau ekonomine prasme investuotojai ir statybininkai norėtų rinktis pigesnę medžiagą. Matau kompromisą kur šias medžiagas galima būtų naudoti drauge, kaip šiltinimo sistemą. Abi šios medžiagos turi savų pliusų ir minusų: viena ypač aukštose temperatūrose kartais per daug akumuliuoja šilumą, antroji vėlgi nesudaro ugniai barjero ir gali padėti jai plisti, šalia esant degioms medžiagoms. Viena brangesnė, kita pigesnė.

Vienas svarbiausių elementų šiuo atžvilgiu yra komunikacija tarp projektuotojo ir užsakovo. Jei gaisrinės saugos reikalavimai tam tikrais atvejais nenumato itin aukštų reikalavimų fasadui, nesiūlau susigundyti pačiu pigiausiu variantu.

Būkime atidūs, domikėmis šiuolaikinėmis naujovėmis, bendraukime su specialistais ir dėkime pastangas patys kad gyventume saugiau, nes niekas kitas už mus to nepadarys.

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai