Atsinaujinantis Berlynas – vienos šalies istorija

Po antrojo pasaulinio karo daugiau kaip 80 proc. sugriautas Berlynas buvo atstatomas greitai, dažnai iš parankinių medžiagų. Pavyzdžiui, gausiai naudojant nuo karo likusį tankų ir patrankų plieną, iš kurio buvo suręstos metalinės konstrukcijos miesto traukinių - „S-Banų“ bėgiams.

Rytų „paveldas“

Unikali šių laikų miesto istorija lėmė, kad Rytų Berlyną po karo atstatinėjo, vadovaujantis sovietinėmis technologijomis ir darbo ypatybėmis. Ilgainiui socialistinio Berlyno gyventojai  turėjo  įsikurti sovietiniuose, batų dėžutes primenančiuose daugiabučių kvartaluose. Tiesa, net ir socialistinio lagerio dalyje gyvenantys vokiečiai garsėjo savo estetiniais namų aplinkos sprendimais, jų daugiabučiai buvo kiek spalvingesni, langus ir balkonus puošdavo gėlės.

Tačiau šiais laikais buvusios Vokietijos Demokratinės Respublikos (VDR) miestuose dėl gyventojų migracijos tuštėja ištisi pokariu statytų daugiabučių rajonai. Antai, Duisburgo valdžia neapsikentusi „nekilnojamojo laužo“ -  sovietinių namų – vaiduoklių, nugriovė visą jų kvartalą. Šalyje kilo diskusijos, ar labiau verta senus namus griauti ar renovuoti. Šiuos ir kitus su namų renovacija susijusius klausimus aktyviai sprendžia gyventojų bendruomenės, miestų valdžios ir federalinių žemių parlamentai.

Skirtumai nyksta

Vakarų Berlyną valdant sąjungininkams – JAV ir Didžiajai Britanijai – šios miesto dalies architektūra formavosi labiau pagal vakarietiškas madas. Čia užteko vietos ir nostalgiškiems namams su aukštomis lubomis kambariuose ar šlaitiniais, raudonomis čerpėmis dengtais stogais. Vakaruose liko vietos tradiciniams vokiško stiliaus statiniams, o tai dažnai siejama su nepriekaištinga vokiška kokybe.

Po Vokietijos susivienijimo Berlyno miesto renovacijai skirtas išskirtinis dėmesys – Europos Regionų plėtros ir Europos Socialinio fondų finansavimas. Renovacijos projektus atsikuriančioje Vokietijos sostinėje finansavo Europos Investicijų ir plėtros banko bei Europos Komisijos programa JESSICA.

Pavyzdžiui, 2010 metais Berlyno miesto plėtros plane iš keturių prioritetų du apėmė renovaciją: integruotai miesto plėtrai skiriant 183 milijonus eurų, o aplinką tausojantiems sprendimams – dar 80 milijonų eurų.

Tapo akivaizdu, kad Rytinės dalies sovietiniai daugiabučiai ypač švaisto energiją, o ir Vakaruose statytiems namams jau reikalingas rimtesnis remontas. Be to, miestai daug investuoja į gatvių infrastruktūrą bei viešųjų erdvių sutvarkymą.

Energiją taupanti renovacija

Vokietijoje daugiabučiai namai daugiausiai priklauso įmonėms, organizacijoms, o juose gyvenančios šeimos yra tik nuomininkai. Todėl renovaciją įvykdyti yra daug lengviau, nes nereikia įtikinėti kiekvieno buto savininko. Tiesa, renovaciją įvykdžiusi įmonė pakelia nuomos kainas, tačiau žmonės, gyvenantys sutvarkytame name, mažiau moka už šildymą.

Vienu iš renovacijos Vokietijoje fenomenų galima pavadinti įstatymu nurodytą reikalavimą, jog statant ar renovuojant namus, dalis energijos turėtų būti gaunama iš alternatyvių šaltinių. Tai reiškia, kad žmonės patys privalo ieškoti pakaitalo tradicinei energijai, modernių taupymo sprendimų. Populiariausi jų – ant namų stogų įrengiami saulės kolektoriai.

Per ketverius metus, 2006 – 2010 metais, vykdant anglies dvideginio (CO2) išmetimo mažinimo bei namų modernizavimo programas Vokietijos Plėtros bankas (KfW) skyrė beveik milijoną kreditų privačiam būstui modernizuoti. Investicijos siekė 36 milijardus eurų. Buvo renovuota beveik 2,5 milijono privačių namų ir mažiau nei tūkstantis visuomeninių pastatų.

Renovuodama gyvenamuosius namus, Vokietija kasmet sumažina į aplinką išmetamų CO2 kiekį beveik 5 milijonais tonų.