Rado sprendimą, kad per karščius namuose netektų kaisti

Vieno iš Akmenės daugiabučių gyventojai ilgus metus ne tik nekantraudami laukė šildymo sezono pradžios, bet jam jau prasidėjus rasdavo savo butų kampuose į ledą sušalusio vandens, kuris skverbdavosi į patalpas per nesandarias sienų siūles. Vienintelis išsigelbėjimas buvo būsto modernizacija, kurią vainikavo ne tik iki 70 proc. mažesnės sąskaitos už šildymą, bet ir vėdinamas fasadas – vienas brangesnių modernizacijos atributų. Apie kelią, kurį teko nueiti siekiant taupesnio ir gražesnio gyvenimo, sutiko papasakoti šio daugiabučio namo bendrijos pirmininkė Sevutė Prialgauskienė.

Svarbu gyventi ne tik ekonomiškiau, bet ir gražiau

Pokalbį ponia Sevutė pradeda nuo trumpos daugiabučio biografijos: 1989 m. statybos namas – vienas paskutiniųjų, pastatytų sovietiniais laikais šiame mieste. Paskubomis sukonstruotas, eksperimentinis keturaukštis tikrai nepasižymėjo ilgaamžiškumu: „Siūlės švietė iš tolo, per jas į vidų bėgdavo vanduo, žiemą kampuose ant grindų rasdavome ir ledo, ir smėlio. Vienu žodžiu, namas po truputį byrėjo.“

Tačiau pasinaudoti modernizacijos galimybe gyventojai neskubėjo: „Kai pradėjome kalbėti apie tai, jog reikia namą atnaujinti, nuomonių buvo visokių. Vieniems reikėjo, o kitiems – ne. Kai kas net žadėjo mirti. Bijojo palikti butą su skolomis. Bet taip po truputį  apsisprendėme – reikia modernizuoti“ , – prisimena pašnekovė.

Namo bendrijos pirmininkė, inicijavusi modernizaciją, turėjo ja rūpintis nuo pradžios iki pabaigos. Dabar ji sako, jog pažvelgusi atgal pati stebisi savo drąsa: „Su statybomis nieko bendro neturėjau, bet gyvenimas privertė – ir išmokau. Klaidų pavyko išvengti. Šiandien tik džiaugiamės – ne tik tuo, kad sąskaitos sumažėjo maždaug 70 proc. Dabar 60 kv. m. buto šildymas vidutiniškai kainuoja apie 15 eurų. Ir visai kitoks jausmas žvelgiant į savo namus. Modernizuotame name ši žiema buvo jau antroji. Jau pradėjome tvarkytis aplinką. Viskas atrodo kitaip – gražiau, tvarkingiau. Gyventi tokiame name tikrai daug maloniau“, – neslepia S. Prialgauskienė.

Vėdinamo fasado sistemos pavyzdžiai

Išorinių sienų šiltinimo „mokslai“

S. Prialgauskienė pasakoja, kad parengtus investicijų planus gyventojai svarstė labai atidžiai – aiškiai matė ir kainų skirtumus tarp vėdinamo ir tinkuojamo fasado. Pastarasis – pigesnis, ir todėl populiaresnis. Tačiau šio daugiabučio namo gyventojai neskubėjo žengti išmintais takais.

„Gerai išnagrinėjome abiejų fasadų ypatybes. Pasirinkus tinkuojamą fasadą rekomenduojama apsirūpinti ir rekuperacine sistema. Iš karto pridėjome jos kainą prie tinkuojamo fasado varianto. Palyginus galutinę kainą su vėdinamo fasado, paaiškėjo, kad skirtumas ne toks didelis“, – dėsto pašnekovė.

Priimti sprendimą vėdinamo fasado naudai paskatino ir statybų eksperto suteikta informacija. Beje, apie tai, iš ko ir kaip sudarytas namą šiltinantis sluoksnis, dabar ir pati namo pirmininkė gali kalbėti geras dešimt minučių.

„Fasadui pasirinkome fibrocementines plokštes. Jos atkeliavo iš Belgijos ir buvo šiokia tokia naujiena“, – sako ji.

Moteris pastebi, kad išmanymas atėjo ne per vieną dieną: „Skaitėme internete, važiavome apžiūrėti, kaip atrodo modernizuoti daugiabučiai, konsultavomės. Vėdinamo fasado naudai galima pasakyti, kad jis ilgaamžiškesnis, mažiau jautrus išoriniams pažeidimams. Pavyzdžiui, jei kamuolys atsimuša į sieną, nebūna didelio nuostolio. Pas mus name daug jaunų šeimų, tad ir į šią aplinkybę reikia atsižvelgti“.

Šypsodamasi namo pirmininkė sako, jog daugiausiai ginčų kilo renkantis spalvas: „Vėdinamo fasado spalvų – tik šešios. Pasirinkimas nedidelis. Bet rinkomės gana ilgai.“

Modernizacijos naudą jaučia ir vasarą

Ko gero, didžiausias ir maloniausias netikėtumas, kurį patyrė daugiabučio gyventojai po modernizacijos – tai, kad atnaujinimo efektas jaučiamas ir vasarą.

„Svarbiausia, kad nebetenka laukti, kada prasidės šildymo sezonas ir šildytis patiems. Tiesą pasakius, mes net nebesekame – prasidėjo jis, ar pasibaigė. O anksčiau laukdavome baisiausiai. Be to, kaimynas nebe priklauso nuo kaimyno – nauja šildymo sistema leidžia kiekvienam šildytis pagal poreikius ir galimybes. Bet labiausiai nustebino tai, kad ir vasarą jaučiame, jog namas nebekaista. Kambariuose pasidarė daug vėsiau. Geriausiai šį dalyką, be abejo, pajuto paskutinis aukštas“, – patikina namo pirmininkė.

Šaltinis: VšĮ Būsto energijos taupymo agentūra (BETA).

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

  • EIB ir Šiaulių bankas atnaujino paramą miestų finansavimui Lietuvoje 2016-06-02

    Tęsdami ilgametį bendradarbiavimą, AB Šiaulių bankas ir Europos investicijų bankas (EIB) pasirašė dvi naujas sutartis dėl papildomų 110 mln. eurų iš „Jessica II“ fondo paskirstymo daugiabučiams namams renovuoti ir atnaujinti. 70 mln. eurų iš šios sumos skiria Šiaulių bankas.

  • Medžiagų, naudojamų renovacijai, degumas 2016-06-01

    Pastaruoju metu, atliekant renovacijos medžiagų parinkimą, vėl tampa aktuali problema, kokių savybių medžiagas pasirinkti šiems darbams. Ypatingai svarbu pasirinkimo metu yra atsižvelgti į medžiagų degumo charakteristikas.

    Šios charakteristikos yra labai aktualios, nes namo apšiltinimo darbams yra naudojamos termoizoliacinės medžiagos, kurių sluoksnio storis yra pakankamai didelis, o fasadinių apdailos medžiagų plotai – milžiniški.

  • Daugiabučių modernizavimo procese svarbus vaidmuo gyventojams 2016-05-30

    Patikslinus statybos techninį reglamentą (STR) „Statinio projektavimas“, nuo šiol senų daugiabučių gyventojai, nutarusieji renovuoti savo būstą, galės patys aktyviai dalyvauti rengiant ne tik namo modernizavimo investicijų planą, bet ir techninį darbo projektą – spręsti, ar jiems priimtinos projektuotojų siūlomos priemonės namui šiltinti, jo išvaizdai gražinti ir pan.

  • Švenčionyse atgimė sovietinių „chruščiovkų“ kvartalas 2015-10-06

    Pačiame Švenčionių centre, tarp Mažosios ir A.Rymo gatvių, prieš pusę amžiaus statyti 11 daugiabučių po modernizacijos neatpažįstamai atjaunėjo. Atnaujinti fasadai, estetiška bei jauki aplinka su sporto aikštynu suteikė gyventojams pagrindą džiaugtis namais, kuriuose jie gyvena. 

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai