Medžiagų, naudojamų renovacijai, degumas

2012 metais naujai renovuoto ir polistireniniu putplasčiu apšiltinto daugiabučio fasadas per gaisrą Jonavoje išdegė visiškai

Pastaruoju metu, atliekant renovacijos medžiagų parinkimą, vėl tampa aktuali problema, kokių savybių medžiagas pasirinkti šiems darbams. Ypatingai svarbu pasirinkimo metu yra atsižvelgti į medžiagų degumo charakteristikas.

Šios charakteristikos yra labai aktualios, nes namo apšiltinimo darbams yra naudojamos termoizoliacinės medžiagos, kurių sluoksnio storis yra pakankamai didelis, o fasadinių apdailos medžiagų plotai – milžiniški.

Užsiliepsnojus medžiagoms pirmame pastato aukšte ugnis gali labai greitai išplisti iki paskutinio pastato aukšto. Tokiu atveju nukentėjusiais tampa ne tik to aukšto gyventojai, kuriame įvyko užsiliepsnojimas, bet ir visi kiti pastato gyventojai. Esant degioms termoizoliacinėms ar fasadinėms medžiagoms liepsna išplinta taip greitai, kad ją suvaldyti būna ypatingai sunku, o didelis pastatų aukštis labai apsunkina gesinimo ir gelbėjimo darbus. Degant vienam butui žemesniuosiuose aukštuose ir išsiplėtus gaisrui į laiptinę, kai evakuacija normaliu keliu nebeįmanoma, dėl degaus fasado taps problematiška evakuacija ir  per langus.

Iš pat pradžių, atsiliepiant į viešai išsakytą polistireninio putplasčio gamintojų komentarą, reikia paminėti, kad nors ir ši medžiaga nebuvo gaisrų priežastimi praeitais metais Vokietijoje, tačiau jei temperatūra didesnė kaip 374 °C (putplastis su degumą slopinančiais priedais), ji užsiliepsnoja ir padeda ugniai plisti; o gaisro metu temperatūra siekia 1000 °C.

Organinės medžiagos tokios kaip polistireninis putplastis ar poliuretanas yra polimerai. Degdami polimerai išskiria ir didelį kiekį dūmų. Polimerų gamybai paprastai yra naudojamos tokios medžiagos: nafta ir dujos. Ir degdami gaminiai iš tokių žaliavų išskiria tipinius produktus, būdingus degant naftos produktams. Degimo metu išsiskiria anglies monoksidas ir anglies dvideginis taip pat monostrirenas, o iš poliuretano – cianido junginiai.

Iki 90-ųjų pradžios statybos pramonės sektoriuje vyravo nedegios medžiagos, todėl gaisro grėsmė buvo mažesnė. Ugnis daugiaaukščiame pastate iš užsiliepsnojusio buto dažniausiai nekeliauja į kaimyninius butus pastato fasadu, nes šiam buvo panaudotos neorganinės nedegios medžiagos, tokios kaip betonas ir plytos. Šiuo metu, renovuojant tokius pastatus, dažnai yra naudojami polimeriniai gaminiai, o jie, net ir su jų sudėtyje esančiais degumą slopinančiais priedais, vis dar yra degūs. Šie gaminiai ne visada yra uždengiami tinkamu nedegių medžiagų sluoksniu, pavyzdžiui tinku, o kartais pastatų renovacijai yra naudojamos ir polimerinės fasadinės medžiagos, kurios pagal savo paskirtį ir neturi būti dengiamos kitomis medžiagomis.

Paskutiniais metais išryškėjo tendencija, kad iš gyventojų tikimasi, jog jie pastatų renovacijai rinktųsi kuo daugiau polimerinių dirbinių: putplasčių iš poliuretano ar polistireno. Šias medžiagas pagaminti yra lengva, jos yra pigios, gamyba nereikalauja sudėtingų gamybinių technologinių procesų naudojimo. Pagrindinis šių medžiagų privalumas – pigumas dažnai priverčia vartotojus priimti kompromisinius sprendimus. Tačiau vienadienės pigesnio sprendimo paieškos gali atsisukti prieš vartotojus ateityje.

Įvykę daugiaaukščių pastatų gaisrų tyrimai per pastaruosius dešimt metų pasaulyje parodė, kad naudojant organines medžiagas, ugnis į kitus pastato aukštus išplinta labai greitai, ji pridaro labai daug nuostolių gyventojams, tačiau tiriant kodėl gaisrai turėjo tokias sunkias pasekmes, visada yra paminima, kad medžiagų parinkimas atitiko visus tuo metu galiojusius reikalavimus. Pateikiame nuorodas į kai kurias svetaines, kuriose aprašyti įvykę gaisrai: 1) http://www.bbc.co.uk/news/world-middle-east-22346184; 2) http://rosbp.com/products/other/?action=pubs&id=36.

2012 metų gegužės 14 d. Prancūzijos mieste Roubaix įvyko gaisras. Degė vienas iš dviejų dvyniais vadinamų 18 aukštų daugiaaukščių. Ugnis įsiplieskė antrojo aukšto balkone. Ji labai greitai išplito per visus pastato aukštus į viršų. Gaisro gesinimui buvo pasitelkti 105 ugniagesiai ir keli gesinimo bokšteliai. Išdegė vienos pastato sekcijos per visus pastato aukštus fasadas, sudegė butų langai ir turtas esantis kambariuose šalia užsiliepsnojusio pastato fasado. Gaisro metu žuvo viena moteris dėl širdies sutrikimų, dešimt gyventojų apsinuodijo dūmais (keli sunkiai), visi kiti 250 buvo evakuoti. Gyventojų turtas buvo apgadintas ne tik gaisro, bet buvo ir užlietas vandeniu. Po gaisro gyventojai buvo įleisti tik pasiimti naminių gyvūnų, gyventi ir tvarkyti padarytus nuostolius jiems buvo neleista. Dvejus metus, kai vyko gaisro tyrimas, gyventojai gyveno laikinuose būstuose. Tyrimo išvadose buvo parašyta, kad pastato fasado apdailos darbai buvo atlikti pagal visus reikalavimus, kurie tuo metu buvo normatyviniuose dokumentuose ir tik buvo užsiminta, kad tokiems dideliems nuostoliams įtakos galėjo turėti degi pastato fasado apdaila. 

Todėl, atsižvelgiant į labai svarbią medžiagų charakteristiką – degumą, patartina kelis kartus pagalvoti, kokias medžiagas pasirinkti tiek pastato šiltinimui, tiek jo apdailai. Ar verta pasirinkti, nepagalvojus tik tai kas pigiausia, ar tai ką primygtinai siūlo medžiagų pardavėjas, o gal verta padaryti pasirinkimą pačiam, nes gyventi teks su padaryto pasirinkimo pasekmėmis patiems.