Kodėl gyvename suirzę?

„Žmogus po darbo didesnę laiko po darbo dalį praleidžia namuose ir ta graži aplinka, gražus namas, lemia tiek žmogaus nuotaiką, tiek psichologinį komfortą. Nejauki, negraži aplinka gali tapti niūrios nuotaikos, nerimo ir netgi sumažėjusio darbingumo priežastimi", – perspėja Nomeda Butėnaitė.

Žmogus – estetinė būtybė

Pasak psichologės, remiantis tyrimais, tik 18 proc. žmonių nekreipia dėmesio į savo aplinką, todėl sakoma, kad asmenybė savo prigimtimi yra estetinė būtybė – žmogus visuomet nori aplink save matyti tam tikrą estetinį vaizdą. „Jeigu namo ar buto vaizdas neatitinka žmogaus įsivaizdavimo ir vidinės būsenos, iš pasąmonės kyla nerimo būsena, kuri sukelia stresą. Kuo didesnis atotrūkis tarp gražaus, idealaus įsivaizduojamo būsto ir esamos situacijos, tuo didesnis stresas kyla. Žmogus kartais gali nesuprasti, kas jam yra, kai einant namo, jis nuolat mato pajuodusius balkonus ar nubyrėjusį fasadą ar dar kažką, tuo dažniau jis grįžta susinervinęs“, – pasakoja psichologė.

N. Butėnaitė atkreipia dėmesį, kad žmonėms dažnai yra svarbus saugumas ir aplinkinių palaikymas. Be to, žmonės linkę vertinti – jie nori turėti kažką naujesnio, geresnio, kad susitikę su savo aplinkos žmonėmis, su savo draugais, ar pažįstamaisiais, turėtų, kuo didžiuotis. Antra vertus, žmonių grožio suvokimas yra labai individualus, todėl skaičiais sunku apibrėžti, kiek žmonių mėgsta, tarkime – ryškias spalvas ar gamtos atspalvius.

Dėl išvaizdos galima susitarti

Psichologė sutinka, kad pirmiausią įspūdį apie žmogų ar daiktą lemia jo išvaizda. Ne veltui sakoma, kad pasitinkame pagal drabužius, o tvarka namie byloja apie tvarką žmogaus viduje: mąstysenoje, emocijose ir elgesyje. N. Butėnaitė pastebi, kad Lietuvoje, ko gero, dar per mažai renovuotų namų, todėl iš pirmo žvilgsnio pasakyti, kad žmonės gyvena gražesnėje aplinkoje – sunku.

„Vienam žmogui gali būti labai svarbu kokybiškos medžiagos iš kurių padarytos sienos, kitam žmogui yra labai svarbu medžiaga, iš kurios padaryti baldai. Tai vėlgi priklauso nuo žmogaus individualių savybių. Bet vis dėlto, žmogui poveikį daro visuma - tiek harmonija namų viduje, tiek harmonija namų išorėje“, – konstatuoja N. Butėnaitė.

Specialistė kalba, kad pakeisti žmogaus požiūrį į grožį nėra lengva, bet, žingsnis po žingsnio, tai padaryti yra įmanoma. N. Butėnaitė priduria, kad į naujoves, dažniausiai, žiūrima atsargiai, žmonės nelinkę racionaliai galvoti, pradžioje kyla spontaniškas pasipriešinimas, nes tai reiškia, kad teks keisti įprastą aplinką. Tačiau, jeigu žmogui po truputį aiškinama apie naujoves, argumentuojama ir skatinama ieškoti atsakymų, psichologės teigimu, jo nuostatos pradeda keistis, nes žmogus pradeda matyti naujovių naudą – žmogus pradeda keistis.

„Renovuojant daugiabučius ir gyventojams siekiant sprendimo, pirmiausia reikia šnekėtis. Jei žmonėms nebus leidžiama išsikalbėti, tai bendras sprendimas nebus priimtas. Tam kartais būtinas stiprus ir kvalifikuotas specialistas, kuris paaiškintų žmonėms, kokią naudą jie gaus iš renovacijos“, – apibendrina psichologė Nomeda Butėnaitė.