Danijoje - didžiausia renovacija Europoje

Renovacijos pradžia Danijoje galima laikyti prieškarį, kai 1938 metais buvo priimtas Miestų planavimo ir urbanistinės plėtros aktas. Jo išdavoje po metų sekęs Lūšnynų nugriovimo aktas faktiškai pradėjo senų namų griovimo ir naujų statybos karštinę. Modernizmo architektai džiaugėsi galėdami savo idėjas plačiai įgyvendinti, naujai projektuojant miestų erdves, statant naujus daugiabučius ar ištisus jų kvartalus.

Atsikratyta senienų

„Jei 1940-aisiais Kopenhagos gyventojai išeitų pasivaikščioti po Adelgadės – Borgergadės rajonus – centrinėje miesto dalyje, netoli karaliaus rūmų Amalienborge, – jie pastebėtų rajonus, kuriuose vyksta didžiuliai pokyčiai. Borgergadės ir Adelgadės kvartaluose seni, XVII amžiuje absoliučios monarchijos laikais statyti namai karaliaus valdininkams buvo griaunami. Šie rajonai  iš elitinių kvartalų ilgainiui virto lūšnynais.

Kopenhagos gyventojai ligi tol nebuvo regėję tokių griovimo darbų ir naujų, atsivėrusių erdvių su moderniu miesto kraštovaizdžiu. 1942 – 1954 metais senus trijų – keturių aukštų karkasinius namukus pakeitė tiems laikams modernūs devynaukščiai. Gatvės buvo praplatintos, atsirado didesnės žaliosios erdvės”, – savo pranešime „Modernizmas ir miestų renovacija Danijoje 1939 – 1989 metais” rašo Aarhuso universiteto ir Danijos miestų istorijos instituto mokslininkas Kristian Buhl Thomsen.

Iš viso tąkart buvo nugriauta apie 800 senų namų. Autoriaus teigimu, Kopenhagos pavyzdys įkvėpė modernizacijos šalininkus bei architektus. Senienų griovimo vajus Danijoje tiek įsisiūbavo, kad praėjusio amžiaus 6 – 7 dešimtmečiais išprovokavo didžiulę kritiką ir gyventojų protestus. Žmonės nuogąstavo, kad įsismarkavę renovatoriai nenušluotų nuo žemės istorinio paveldo. Dėl to garsusis Miestų planavimo ir urbanistinės plėtros aktas buvo dar kartą persvarstytas ir priimtas naujos redakcijos dokumentas, nurodantis, kaip turi būti renovuojami gyvenamieji namai.

Masiškai atsinaujino miestai ir kaimai

Visgi energijos taupymas nebuvo pagrindinis gyvenamųjų namų atnaujinimo motyvas Danijoje. Strategai daugiau dėmesio skyrė gyvenimo kokybės gerinimui ir patrauklesnei aplinkai. Pagal 2004 metais įsigaliojusį naujausią Miestų planavimo ir urbanistinės plėtros planą, numatytos keturios svarbiausios miestų plėtros iniciatyvos: namų renovacija, senų statinių griovimas, rekreacinių zonų įrengimas bei aplinkos atnaujinimas.

Valstybinėje renovacijos strategijoje akcentuojama, jog urbanistinė plėtra – svarbus instrumentas gerinant socialines gyvenimo sąlygas, dėl to probleminiai miestai ir savivaldybės virstų patrauklesnėmis verslui bei investuotojams, o kartu – urbanistinė plėtra žmonių gyvenimą pakeltų į modernesnį ir kokybiškesnį lygį.

Pagal Danijos įstatymus, miestų plėtra ir su tuo susijęs namų modernizavimas ar naujų statybai grindžiami savanoriškumu, privačia iniciatyva ir privačiu finansavimu. Dabar modernizacijos klausimais rūpinasi prieš kelerius metus įkurta Danijos Būsto, miesto ir kaimo reikalų ministerija.

Ilgametė valstybės parama

Dar XX amžiaus viduryje Lūšnynų nugriovimo  plėtros aktas nustatė palankias sąlygas skolintis. Renovaciją vykdančios savivaldybės galėjo gauti valstybės paskolą 75 porc. išlaidų padengti. Panaši valstybės parama išlieka iki šių dienų. Pavyzdžiui, 2011 metais 250 milijonų Danijos kronų (beveik 33,5 mln. eurų) buvo skirta miestų plėtrai. Penktadalis šių lėšų buvo nukreipta vietovių renovacijai, o likusi – didžiausia dalis – pastatų renovacijai, senų griovimui ir rekreacinių erdvių kūrimui.

Valstybės parama ir žmonių noras atsinaujinti savo gyvenamąją aplinką lėmė, kad ilgus dešimtmečius statybų sektorius Danijoje buvo vienas iš didžiausių. Kiekvienais metais šalyje pastatoma daugiau nei 10 tūkst. naujų gyvenamųjų namų. Įdarbintųjų statybose kartais būdavo ženkliai daugiau negu dirbančiųjų žemės ūkyje.

Šiais laikais Danijoje beveik nebeliko senovinių namų be patogumų. 62 proc. būstų Danijoje turi centrinio šildymo sistemas. Dabar šalyje skaičiuojama beveik pusantro milijono individualių namų, kuriuose gyvena po vieną šeimyną ir apie milijoną daugiabučių.

Mačiusieji Danijos miestus ir gyvenvietes pastebi, jog danų namai dažnai būna stačiakampių formos, statyti iš tvirtų plytų su palyginti stačiais ir aukštais šlaitiniais stogais. Architektūros istorikas K. B. Thomsen pastebi, jog modernizmo architektai Danijoje gyvenamuosius namus renovavo atsisakydami papildomų dekoravimo detalių bei orientuodamiesi į paprastumą.

Už pagalbą rengiant straipsnį dėkojame Danijos Karalystės Ambasadai Lietuvoje.

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

  • Lietuvis kuria inovacines technologijas dangoraižių gaisrams pažaboti 2016-08-17

    Pastaruoju metu vis dažniau girdime apie gaisrus aukštuminiuose pastatuose, kur ugnis plinta fasadais. Plitimo greitis ir liepsnų aukštis toks didelis, kad ugniagesiams dažniausiai tenka evakuoti žmones, o po to ramiai stebėti gaisrą.

  • „Paroc“ išbandė naują sprendinį efektyviai modernizacijai 2015-09-29

    Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ kartu su Latvijos medienos perdirbėjais ir mokslininkais išbandė naują gaminį pastatų renovacijai – gamykloje surenkamus medinius skydus su akmens vatos užpildu viduje. Šis pilotinis projektas buvo įgyvendintas Jelgavos mieste (Latvija).

  • „Paroc“ individualių namų modernizacijos patirtis Suomijoje ir Švedijoje 2014-12-07

    Plėtodama energiškai efektyvių pastatų statybos technologijas izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ kartu su partneriais realizavo bandomuosius energiškai efektyvios individualių namų renovacijos projektus Švedijoje ir Suomijoje. Šie projektai buvo pavadinti bendru „renZeroTM“ pavadinimu, nes jų metu siekta senos statybos individualius gyvenamuosius namus priartinti prie energiškai efektyvių pastatų tipo ir sukurti racionalios, optimalios renovacijos modelį.

  • Investicija į renovaciją Estijoje: santaupų apsauga nuo infliacijos ir euro 2014-05-16

    Paskutinę vasarą prieš įsivedant eurą Estijoje ženkliai didėjo statybų apimtys. Žmonės suskato investuoti į renovaciją ir taip apsaugoti savo santaupas. 

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai