Renovuotos Ignalinos pavyzdys - visai Lietuvai

– Kas lėmė apsisprendimą pradėti užsitęsusį renovacijos procesą? – teiravomės Ignalinos miesto Mero Bronio Ropės.

– Kalbant apie visuomeninius pastatus, tai jie ir anksčiau buvo daugiau ar mažiau renovuojami. 2007 - 2013 metų perspektyvoje buvo tokia probleminių teritorijų programa ir Ignalinos savivaldybė buvo viena iš 14 probleminių teritorijų. Toje programoje buvo pasiūlyta parama daugiabučių renovacijai.Sąlygos buvo pakankamai neblogos - dengdavo iki 85 proc. išlaidų.

Vykdydami šią programą susidūrėme su tokia situacija, kai žmonės pradėjo kalbėti, jog jiems tiktų ir mažesnė parama, bet kad viską darytų savivaldybė ar savivaldybės įmonė. Jiems reikėtų atsiskaityti, bet nereikėtų rengti projektų, skelbti konkursus, ieškoti rangovų, vėliau juos kontroliuoti ir rinkti pinigus, nes daugiabučiuose surinkti lėšų bendram projektui yra ganėtinai sudėtinga.

Analizuodami šiuos dalykus, pradėjome galvoti ir pasiūlėme Vyriausybei tokį variantą, kad būtų pakeista teisinė bazė, ir „Jessica” programoje galėtų dalyvauti ne namo gyventojai, o daugiabučių administracija. Vyriausybė tokį sprendimą padarė, pakeitė teisės aktus ir leido administratoriui dalyvauti „Jessica” programoje, kai yra  gautas daugiau negu pusės daugiabučio namo gyventojų pritarimas.

Tą programą padarėme 2012 gegužės mėnesį, o spalio mėnesį mes jau buvome parengę 53 namams  investicinius projektus ir gavome leidimą iš Vyriausybės teikti paraišką „Jessica” programai į bankus.

Gyventojams liko vienintelė problema - laiku sumokėti sąskaitą, kurią atsiųs administratorius.

– Kas padėjo apsispręsti gyventojams?

– Didžiausias iššūkis buvo, kai prasidėjo pirmoji daugiabučių renovacijos programa probleminėje teritorijoje esant 85 proc. paramai. Pradžioje gyventojai entuziazmo nerodė. Aš ir pats asmeniškai susitikinėjau su žmonėmis, o žmonės nelabai tikėjo, kad valdžia padarys, kad bus kokybiška.

Mes valdžioje jau esame daug metų, bendraujame su žmonėmis ir žmonės mus pažįsta.Jie žino, kad nesame aferistai, o ką žadame, tą ir darome.Tai per keletą susitikimų su žmonėmis sutarėme ir pradėjome daugiabučių renovacijos programą. Kai ją pradėjome, ir pirmųjų namų efektas buvo apie 50 - 60 proc. taupymo, o  pirmųjų namų renovacijos atsipirkimas gavosi per 2 – 3 metus, tai mieste sukėlė tokį šurmulį, kad ir kiti panoro tokio darbo. Jie sakė, kad mes ir daugiau sumokėsime, jei mums padarysite.

Kai programą pradėjome, pirmųjų namų gyventojams šildymo išlaidos sumažėjo 50 – 60 proc. Namų renovacija atsipirko per 2 – 3 metus.Tai mieste sukėlė susidomėjimą, žmonės buvo pasirengę mokėti už renovaciją ir brangiau, kad tik pasiektų tokį efektą.

Tuomet pasiūlėme renovuoti visus namus, kurie šildymui sunaudoja daugiau kaip 140 Kwh į kvadratinį metrą. Atrinkome 53 namus, gavome jų gyventojų preliminarų sutikimą, paskaičiavome, kiek tai kainuos ir Vyriausybė leido mums iš atominės elektrinės uždarymo fondo pridėti 15 procentų. Pradžiai buvo 30 proc, plius iš fondo 15 proc., tad išėjo 45 procentai, o jau 2013 metais buvo pakeistas įstatymas ir įstatymu buvo leista kompensuoti 40 procentų tinkamų išlaidų, tai mūsų atveju kompensacija siekė apie 55 proc. Vienas vidutinis butas turėjo prisidėti 10 - 12 tūkst. litų, kai iš tikrųjų darbų vertė buvo dvigubai didesnė.

Mūsų tikslas buvo ne atlikti renovaciją, ne sienas aplopyti, bet  sumažinti žmonių sąskaitas už šildymą. Pirmuose namuose po renovacijos, per šaltuosius žiemos mėnesius žmonės mokėjo nuo 150 iki 200 litų.Ignalinos mąstais per mėnesį vidutiniškai šildymui išleidžiama apie 400 litų. Pigiau buvo du ar net tris kartus ir tai davė impulsą toliau šnekėti apie Lietuvos mastus. Kadangi Lietuvoje šaltaisiais mėnesiais ir 500, ir 800 litų yra norma, tai pavyzdžiui – už praėjusį mėnesį renovuoti namai pas mus mokėjo po 50 litų už šildymą.

"Paaiškinome žmonėms, kad jei iki renovacijos jie mokėjo už šildymą apie 400 litų, tai po renovacijos už šildymą mokės apie 200 litų ir 160 litų mokės už renovaciją",- Bronis Ropė.

– Kaip miesto meras, kokį ekonominį renovacijos efektą matėte – ką laimėjo miestas?

– Kalbant apie miestą, yra keli dalykai. Vienas dalykas – finansai priklauso ne tik nuo pastato renovacijos.Nes pastatai yra ir ligoninės, ir mokyklos, ir darželiai, ir kultūros įstaigos.Tai lygiagrečiai renovavome ir tuos pastatus.Tai leido sutaupyti miesto pinigų.Pavyzdžiui – kultūros namų šildymui per metus reikėjo 50 tūkst.litų, o dabar užtenka 30 tūkstančių. Ligoninės šildymui, vietoje 100 tūkst.užtenka 60 tūkstančių litų. Aišku, ligoninės išlaikymas vykdomas iš ligonių kasų, o ne miesto biudžeto, bet svarbu, kad taupomi įstaigos pinigai.

Antras dalykas – į tą sąskaitą įeina šilumos gamyba ir perdavimas. Todėl mes prieš dvejus metus pakeitėme visas šilumos trasas. Anksčiau šilumos nuostoliai buvo 24 proc. Tuos nuostolius privalėjo apmokėti ir mokyklos, ir daugiabučių gyventojai. Pakeitus trasas, žiemą  virš jų  nebetirpsta sniegas, o šilumos nuostoliai siekia 9 proc. Apie 15 proc. sumažėjo išlaidos, nes nebereikia gaminti tiek daug šilumos.

Lygiagrečiai tvarkėme ir šilumos ūkį. Dar 1998 metais perėjome prie biokuro, tai tuo metu buvo iš viso labai pigu. Mes anksčiau turėjome mazuto pečius, kurie buvo labai brangūs, tad reikėjo ieškoti alternatyvos. Iš pradžių padarėme vieną biokuro liniją, paskui padarėme ir rezervinę liniją, o nuo 2003 metų naudojame vien biokurą. Patys jį gaminame, perkame savo rinkose, tai žmonėms – darbo vietos, biudžetui – mokesčiai, mums – pigesnis kuras, pigesnė šilumos gamyba, perdavimas naujomis trasomis mažina nuostolius ir galiausiai - renovuotas pastatas mažai naudoja. Tai mes maždaug perpus sumažinome kuro naudojimą.Iki renovacijos miestas kurui išleisdavo dvigubai daugiau.

Prieš visuomeninių pastatų renovaciją, drožlių ir medienos atliekų per metus sunaudodavome 26 tūkst.tonų, o praėjusiais metais – tik 15 tūkstančių tonų.

– Kokia buvo šilumininkų reakcija?

– Mes prognozavome, kad šilumininkams kils klausimas – mažės gamybos apimtys, mažės ir jų pajamos. Aišku, mažėja kuro dalis, tai šilumininkai dirba tam, kad didintų vartojimą - pajunginėja naujus vartotojus. Dabar vedame derybas su individualių namų kvartalais, su įmonėmis, kurios yra kiek tolėliau nuo miesto centro, tai – kelininkai, ugniagesiai, pasieniečiai, prekybos centrai. Siūlome ir jiems tiekti šilumą.

Šiuo metu dar vyksta renovacija.Metų pabaigoje bus renovuota apie 85 proc. namų ir visi visuomeniniai pastatai.Planuojame, kad kitais metais reikės apie 10 tūkst.tonų biokuro. Medienos atliekų, skaičiuojant vieno kvadratinio metro šildymą, reikės maždaug du su puse karto mažiau, negu reikėjo pradžioje, kai tik pradėjome kūrenti biokuru.

Kadangi biokuro naudojimas Lietuvoje didėja, tai kuro tiekėjai pardavinėja jį ir kitoms katilinėms. Atsirado daugiau katilinių Utenoje, Visagine, Švenčionyse, Zarasuose, Šiauliuose, Vilniuje ir kitur.Jie gamybos nemažina, bet didėja vartojimas, tad kyla ir kuro kaina.Atsirado paklausa ir kaina kažkiek pakilo, bet palyginus su dujomis, šitas kuras yra beveik tris kartus pigesnis.Ir šis kuras - vietos gamintojų produktas.Taip kuriamos darbo vietos, daugiau surenkama į biudžetą. Kai perkame dujas, tai darbo vietos ir biudžetas byra Rusijai.

– Kaip sekėsi užtikrinti kokybę, kad žmonės nenusiviltų?

– Jeigu tikslas bus renovacija, ta galimai renovuoti, bet rezultatas nebus aiškiai juntamas. Visų pirma, mes per probleminių teritorijų programą patys nagrinėjome renovavimo modelius ir variantus - kokius darbus reikia padaryti siekiant maksimalios naudos.Daug dėmesio kreipėme į investicinių projektų pastatams ir mokykloms užsakymą.Mūsų administracija užsakė pirmuosius investicinius projektus ir tada galėjome matyti, kas duoda didžiausią efektą.

Pavyzdžiui, langai išleidžia daug šilumos, tad juos reikėjo keisti.Atsipirkimas 2 – 3 metai.Tuomet – stogas, stogą keičiame.Tada – pamatai, cokolių apšildymas, tada – vamzdynai rūsiuose – visi pagrindiniai mazgai buvo pakeisti.Buvo atlikta ir elektros darbų – teko keisti fiziškai nusidėvėjusius tinklus, ir paskutinis klausimas buvo sienos.Nes sienų atsipirkimas priklauso nuo namo.Vienuose namuose 5 – 7 metai, kituose namuose yra ir 10 – 15 metų.Reikia rimtai apsvarstyti, kokį variantą pasirinkti. Siekti, tarkime, C klasės ar B klasės šilumos izoliacijos ir pagal tai numatyti sumą pinigų.

Pagal tai parengėme tris renovacijos paketus – pasiūlymus daugiabučiams. Savivaldybės darbuotojai ėjo į susirinkimus, aiškino.Žmonėms sakėme, kad pasirinkę vieną paketą, pasieksite, tarkime D klasę, pagal vidutinišką kvadratinio metro kainą.Tai buvo preliminarios kainos, kurios vėliau buvo tikslinamos, rengiant rangovų konkursus.

Žmonės daugiausia rinkosi antrą variantą, kuris atitiko žmonių kainos ir kokybės lūkesčius.Vieni sienoms, rinkosi plonesnį polisterolį, senesniuose namuose žmonės rinkosi storesnę vatą ir panašiai.

Paaiškinome žmonės, kad jei iki renovacijos jie mokėjo už šildymą apie 400 litų, tai po renovacijos už šildymą mokės apie 200 litų ir 160 litų mokės už renovaciją. Tarsi gauni naują namą, o moki tą patį ar truputėlį mažiau – už šildymą ir paskolos grąžinimą. Paskolą mokėsi tol, kol naudosiesi tuo daiktu. Tarkime, po penkerių parduosiu butą, tai parduosiu ir paskolą.

Ar, tarkime mirties atveju - kas paveldėjo būstą, tas ir perima paskolą. Pasirinktinai paskolos buvo iki 20 metų laikotarpiui, bet norint galima grąžinti greičiau.Buvo pavyzdžių, kai žmonės jau pirmomis dienomis įmokėdavo visą sumą ir grąžino paskolą.Taigi, kai kam ji buvo „įkandama”. Pirmuosius namus renovuojant, butui tai kainavo 4 – 6 tūkstančiai litų. Daugumai tai buvo priimtina suma. Dabartinė renovacija būstui kainuoja 10 – 12 tūkstančių, bet ir tokia suma daugumai žmonių yra priimtina.

Kitas klausimas – socialiai remtini asmenys. Kada pakeitė įstatymą, socialiai remtini asmenys negalėjo prieštarauti renovacijai, nes tai buvo trukdis. Tai irgi - vienas iš darbų, kurį padarėme, nebūtų trukdoma kitiems.Buvo pakeisti teisės aktai – kol gauni kompensaciją už šildymą, tol socialinės paramos skyrius, valstybės paramos pinigais apmoka paskolą. O kai jau tampi ne socialiai remtinas, tai jau pats moki paskolą.

– Apibendrinant, ko gero, galėtume sakyti, kad teigiami konkretūs pavyzdžiai paskatino žmones patikėti renovacija, pastūmėjo visą procesą?

– Tikrai. Pasikvietėme žmones ir pasakėme, kad turime tokią idėją.Paklausėme ar jie nori joje dalyvauti? Sakėme žmonėms, kad yra galimybė pasinaudoti Europos pinigais ir ne tik mokėti perpus pigiau už šildymą, bet ir suremontuoti griūnančius balkonus, sutvarkyti išlaužytas įėjimo duris, sutvarkyti neužsidarančius langus laiptinėse, susilopyti kiaurus stogus.

Pavyzdžiui, anksčiau gyventojai stogus buvo linkę daugiau saugoti nuo lietaus, bet ne šiltinti. Namuose būdavo jaučiamas diskomfortas, kai vienuose kambariuose karšta, o kituose – šalta.Pirmame, antrame – penktame ar devintame aukšte šalta, o trečiame ir ketvirtame – karšta.

Statėme balansavimo sistemas, kad subalansuotume visų aukštų šildymą.Dabar yra taip, kad visuose butuose yra daugmaž vienoda šiluma.Anksčiau būdavo butų, kur žiemą būdavo 15 laipsnių šilumos, o dabar beveik visuose yra užtikrinta ir 18 - 20 laipsnių. Aišku, yra žmonių, kurie nori gyventi šilčiau – iki 24 laipsnių šilumos, tai ir moka už tai truputėlį brangiau.

Reikia pabrėžti, kad neturime nė vieno gyventojų skundo.Šiandien Ignalinos mieste renovuota apie 30 proc. daugiabučių namų ir beveik visi visuomeniniai pastatai. Liko tik  muzikos mokykla, kurios renovacijai paskelbtas konkursas.

– Kaip apibūdintumėte pagrindines jėgas, kurios, sakykime, išjudino renovaciją Lietuvoje ir jau suteikia pagreitį?

– Net neabejojau, kad išleisime piginus, tačiau žinojau, kad nuveiksime didelė darbą. Bet ar kituose miestuose bus toks rezultatas, kaip Ignalinoje, nežinau.

Pavojai kyla tose vietovėse, kur administratoriai yra privatūs. Jei šilumos gamintojas privatus ir administratorius – privatus, taijų tikslas yra pelnas, kai siekiama pelno, nukenčia vartotojas.

Mūsų atveju, mes esame šilumos gamintojai, mes reguliuojame išlaidas šilumos įmonei.Mūsų administratorius irgi yra kontroliuojamas. Dabar net kalbame apie tai, kad kai baigsime renovaciją ir bus renovuota apie 80 proc. pastatų, mes šiek tiek mažinsime eksploatacijos kaštus, kadangi mūsų įmonei mažiau bereiks tais namais rūpintis. Namai bus tarsi nauji: sienos naujos, langai nauji, laiptinių durys naujos, visi rūsiai nauji ir cokoliai, vamzdynų įvadai ir išvadai.

Šiuo metu turime nupirkę rangovų paslaugas apie 60-čiai namų, bet turi pasibaigti žiema ir visi tie namai turi būti renovuojami, o rudenį priduoti eksploatacijai.

33 mln.litų buvo skaičiuojamoji kaina 53 namų renovacijai. Paslaugas nupirkome už 25 milijonus.Pavyko sutaupyti. Agentūros leido mums tais pinigais toliau naudotis, tai už tuos pinigus dar dešimt namų suremontavome. Dešimt namų yra miestui dovana, gauta per pirkimo procesus.

Pradžioje dar pusę metų laukėme, nes nebuvo pirkimų sistemos. Mes padėjome sukurti Ūkio ministerijai pirkimų sistemą, ją paleisti, išbandyti ir patobulinti. Kai kuriuose namuose turėjome pirkti po du rangovus, nes ne visi darbai buvo numatyti pirkimų sistemoje.Nuo praėjusių metų spalio sukelti visi darbai ir kitiems yra daug lengviau.

Kūrėme ne tik renovacijos programą, bet ir ją įgyvendinome. Aplinkos ministerija mūsų sistemą kaip pavyzdį rodo  kitoms savivaldybėms. Tuo pat metu kūrėme visą teisinę bazę. Kadangi, kur mums kliuvo ar liko neišspręsta, būtų kliuvę ir visiems kitiems.

Pagal apimtis, tie darbai, kurie dabar vyksta Ignalinoje, tai, tarkim, Vilniuje turėtų būti vienu metu renovuojama apie 6000 namų – ko ne šimtą kartų daugiau.

– Ką daryti, kad Ignalinos patirtis sėkmingai būtų pritaikoma visoje Lietuvoje?

– Manau, kad norint tai  padaryti, žmonės turi reikalauti iš savo išrinktos valdžios atsakomybės. Jeigu šilumininkų nesuvaldys, namų administratorių nesuvaldys, gali būti taip, kad namai bus renovuoti, o šildymo kaina ir toliau bus didelė.

Kai vyksta susirinkimai, sakome žmonėms – jei matote, kad darbų kokybė bloga, ar kas nors neaišku – rašykite, skambinkite, sakykite. Buvo vienas namas, kuriame pretenzijas susakė 18 žmonių. Tai kol statybininkai nelikvidavo trūkumų, mes namo nepriiminėjome.Mes nemokėjome pinigų, kol nebuvo užbaigti darbai.

Mes žmonėms sakėme - čia jūsų namas, jūs jame gyvensit. Žiūrėkite, kaip statybininkai dirba.Paskelbėme atsakingų administratorių, projektų vadovų telefonus.Mažoje savivaldybėje gyvename kaip šeimoje. Ateis gegužės – birželio mėnuo ir visame mieste pridygs stelažų…

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

  • Keičiasi renovacijos rėmimo tvarka 2017-05-31

    Siekiant paspartinti Daugiabučių modernizacijos programos tempą, Vyriausybė nutarė kiek pakeisti paramos renovacijai išmokėjimo tvarką: nuo šiol nedidelė dalis valstybės paramos sumos – 15 proc. – bus pervedama iškart po renovacijos darbų atlikimo. Tokiu būdu bus šiek tiek bus sumažintas ir kreditas, kurį už renovaciją turi sumokėti gyventojai.

  • Pagalba statantiems energiškai efektyvius namus 2017-05-31

    Kylant pastatų energinio naudingumo reikalavimams ir tokių būstų paklausai „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (SPSC) kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) birželio 15 dieną Vilniuje (Viešbutyje Karolina, Sausio 13-osios g. 2) organizuoja mokymus, skirtus visiems statybos proceso dalyviams: nuo užsakovo, privataus statytojo, projektuotojo ar architekto iki techninių prižiūrėtojų, savivaldybių bei valstybės institucijų specialistų, dalyvaujančių statybos procesuose.

  • „Paroc“ prisijungė prie „Eurofins Indoor Air Comfort® GOLD“ klubo 2017-05-31

    Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ žengė dar vieną žingsnį, siekdama užtikrinti geresnę, sveikesnę ir kokybiškesnę gyvenamąją aplinką savo produktų vartotojams. „Paroc“ sertifikavo šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (ŠVOK) izoliacinius gaminius pagal „Eurofins Indoor Air Comfort® GOLD“ sistemą.

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai