Renovuotas daugiabutis Panevėžyje pasidengė pelėsiu

Prieš šešerius metus Panevėžyje renovuotas daugiabutis jau dvokia pelėsiu. Namą renovavusiems statybininkams pakako paaiškinti bendrijos pirmininkei, kad čia kalta visagalė gamta, ir vadovė vėl rinko krūvą pinigų naujam remontui, samdė kitus statybininkus.

Siena įskilusi, pasidengusi pelėsiu

„Pažiūrėkite, kaip „puikiai“ leidžiami europiniai pinigai. Statybininkai padarė broką renovuodami namą, o kiti statybininkai už naujus pinigus viską taiso“, – juokėsi Panevėžyje, Aukštaičių gatvės 76 name gyvenantis, bet prisistatyti nenorėjęs vyras.

Šis namas buvo renovuotas prieš šešerius metus. Tada jis atrodė labai patraukliai, dabar gi – atgrasančiai. Geltonai dažyti namo piliastrai ties ketvirtu aukštu šviečia raudonomis plytomis, įskilusi ir pelėsiu pasidengusi namo siena nuardyta, kad statybininkai galėtų užpurkšti ten atsiradusias skyles.

„Kam renovuoti namą, leisti didelius pinigus, kad po to vėl reikėtų viską lopyti, vėl leisti pinigus?“ – korespondentei stovint prie lopomo namo mestelėjo gyventojas.

Kaltininkai: vanduo ir vėjas

Namo bendruomenės pirmininke jau 13 metų dirbanti Nijolė Bajorūnienė dėl prastos renovacijos nematė nei statybininkų, nei savo kaltės. Moteris tik nusistebėjo priekaištais dėl vėjais leidžiamų pinigų. Gyventoją, pasiskundusį redakcijai, ji sakė pažįstanti – jam esą vis kas nors užkliūna.

Pirmininkė patikino, kad dar ankstyvą pavasarį surengtame namo susirinkime buvo paskelbta, jog po techninės apžiūros reikia pakeisti nuotekų vamzdžius, suremontuoti piliastrus ir nudažyti galinę sieną.

Už tai balsavo daugiau nei pusė butų savininkų: 30 iš 55. Buvo suskaičiuota, kad remontas gyventojams kainuos maždaug 50 tūkst. litų.

Nemokamai suremontuoti įskilusius, pelėsiu pasidengusius piliastrus renovaciją atlikusi statybų įmonė „Legrama“, kaip teigė bendrijos vadovė, neprivalėjo – garantiją savo darbams jie buvo davę tik penkeriems metams.

„Pavasarį susirinkime aiškinau, kad klausiau „Legramoje“, Panevėžio butų ūkyje, ar tai nėra koks statybų brokas. Tačiau darbuotojai mane patikino, kad statybininkai savo darbus atliko gerai ir tai yra tiesiog gamtos dėsnis. Namo sienoje įtrūko polistirolas ir vandens bei vėjo sukūriai „pagavo“ skylutę, pro kurią bėgo vanduo ir šlapo tinkas“, – aiškino N.Bajorūnienė.

Kodėl nepaliepė įmonei?

Namo techninę priežiūrą atliekančio Panevėžio butų ūkio direktorius Gintaras Ruzgys korespondentei aiškino kitaip. Jis jau nešnekėjo apie gamtos darinius, o prabilo apie po renovacijų pastebimus brokus.

„Po daugiabučių renovacijų pastebime įvairių defektų. Vienas jų – žaliuojančios namo sienos. Tačiau mes nevykdėme renovacijos, todėl negalime komentuoti, ar tai buvo statybininkų brokas, ar ne. Tik nesuprantu, kodėl gyventojai nepaliepė visko sutvarkyti tai statybų įmonei, kuri atliko renovaciją“, – svarstė G.Ruzgys.

Reikia aiškintis atkakliai

Panevėžio savivaldybės Statybos ir statinių priežiūros skyriaus vedėjas Andrius Aukštakalnis svarstė, kad namo sienos galėjo pradėti pelyti todėl, kad statybininkai galbūt naudojo kažkokią kitą technologiją.

„Kažkas čia ne taip, jei renovuotas namas net 10 metų neišlaikė savo geros išvaizdos. Gal statybininkai naudojo ne tą technologiją? Juk nėra taip, jog statybininkai padaro viską, išeina ir palieka likimo valiai. Renovacija – tai ilgaamžis dalykas. Namo gyventojams reikėjo surinkti komisiją, pakviesti statybininkus, peržvelgti projektą, kokiomis medžiagomis ir kaip buvo dirbta. Tai yra ilgas procesas, tačiau aiškintis reikia“, – tvirtino A.Aukštakalnis.

Negrįš, nes nekalti

„Vieniems sienos pelija, tinkas nubyra, kitiems – ne. Čia jau gamta visagalė“, – kaltės purtėsi statybos įmonės „Legrama“ vadovas Leonardas Sauchatas.

Direktorius nepripažino nei palikto broko, nei darbe naudotų kitokių, galbūt prastesnės kokybės medžiagų, kitokios darbų technologijos.

L.Sauchatas sakė, kad bendrovė negrįš remontuoti namo, nes tai – ne jos reikalas.

Komisija: kalta gamta

Į korespondentės skambutį sureagavo Būsto energijos taupymo agentūros vadovybė.

Iš Vilniaus į Panevėžį atvyko komisija ir patikrino daugiabučio būklę.

Tačiau ir komisija matė tik mūsų šiaurietiško klimato griaunamąją galią. Agentūros direktorius Valius Serbenta patvirtino, kad daugiausia namo sienos tinko įtrūkimams įtakos turėjo gamtos reiškiniai.

„Renovacija nėra daroma visam namo gyvavimui. Namui reikalinga nuolatinė priežiūra. Minėtus sienos įtrūkimus pavadinčiau gamtos dėsniu: vanduo įsigėrė į plytas, o žiemą pašalus plytos sieną ir „išsprogdino“. Galbūt čia ir trūko statybininkų darbo kokybės, bet vertinti tai po šešerių metų jau sunku, nes paprastai pagrindiniai renovacijos brokai – sienų įtrūkimai, įplyšimai, nesandarumai išryškėja po pirmo, antro šalčio sezono. Todėl matomiems darbams statybų bendrovės skiria garantiją būtent penkeriems metams“, – sakė V.Serbenta.

Vijolė Kasinskienė (www.panskliautas.lt)

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

  • Mokys energiškai efektyvių pastatų planavimo ir statybos subtilybių 2017-09-11

    „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ kartu su Lietuvos inžinierių sąjunga šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais rengia mokymų ciklą, kur supažindins su esminėmis A, A+ ir A++ klasės pastatų projektavimo subtilybėmis bei pastatų energinio naudingumo planavimu kompiuterinėmis programomis.

  • Keičiasi renovacijos rėmimo tvarka 2017-05-31

    Siekiant paspartinti Daugiabučių modernizacijos programos tempą, Vyriausybė nutarė kiek pakeisti paramos renovacijai išmokėjimo tvarką: nuo šiol nedidelė dalis valstybės paramos sumos – 15 proc. – bus pervedama iškart po renovacijos darbų atlikimo. Tokiu būdu bus šiek tiek bus sumažintas ir kreditas, kurį už renovaciją turi sumokėti gyventojai.

  • Pagalba statantiems energiškai efektyvius namus 2017-05-31

    Kylant pastatų energinio naudingumo reikalavimams ir tokių būstų paklausai „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (SPSC) kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) birželio 15 dieną Vilniuje (Viešbutyje Karolina, Sausio 13-osios g. 2) organizuoja mokymus, skirtus visiems statybos proceso dalyviams: nuo užsakovo, privataus statytojo, projektuotojo ar architekto iki techninių prižiūrėtojų, savivaldybių bei valstybės institucijų specialistų, dalyvaujančių statybos procesuose.

  • „Paroc“ prisijungė prie „Eurofins Indoor Air Comfort® GOLD“ klubo 2017-05-31

    Izoliacinių sprendimų kompanija „Paroc“ žengė dar vieną žingsnį, siekdama užtikrinti geresnę, sveikesnę ir kokybiškesnę gyvenamąją aplinką savo produktų vartotojams. „Paroc“ sertifikavo šildymo, vėdinimo bei oro kondicionavimo (ŠVOK) izoliacinius gaminius pagal „Eurofins Indoor Air Comfort® GOLD“ sistemą.

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai