Nevėdinamose sienose – sveikatą žalojantis pelėsis

Beveik dvidešimt metų, to neįtardamas, jaunuolis augo name, kurio sienose veisėsi juodasis pelėsis. Audrius (vardas pakeistas) nuo vaikystės sirgo astma, paauglystėje prasidėjo alergijos priepuoliai. Nors, išvykus studijuoti į Kauną, astmos staiga pavyko atsikratyti, bet alergija kamuoja ligi šiol. Dabar 34-erių vyriškis užima aukštas pareigas, vadovauja bendrovei. Kasdien jis privalo kovoti su liga.

„Mano organizmas bet kada gali iškrėsti šunybę - sureaguoti į menkiausią dirgiklį. Tada odą išmuša raudonis, pakyla temperatūra, tampa sunku kvėpuoti. Įeidamas į kiekvieną kambarį, automatiškai apsidairau, ar nėra žydinčių augalų, naminių gyvūnų... Geriau jaučiuosi tik gamtoje - gryname ore, bet patalpose įpratau  saugotis”, – pasakoja vyras.

Ilgus metus, nei tėvai, nei medikai negalėjo nustatyti Audriaus ligų priežasčių. Kraupi tiesa paaiškėjo, kai prasidėjo seno namo remontas. Išardžius apdailą, plačiai atsivėrė juodojo pelėsio persisunkusios kambario sienos.

Pelėsio pažeistose patalpose žmonės priversti kvėpuoti nuodingo grybo į aplinką skleidžiamais mikotoksinais, kuriuos pelėsis gamina misdamas drėgme, dulkėmis ar trupiniais. Jam nereikia saulės šviesos, o kai kurios pelėsio rūšys gali vystytis ir ypač žemoje temperatūroje, todėl parazitas yra gajus ir sunkiai išnaikinamas.

Nors mokslininkai ir specialistai nuolat atranda vis naujų, besikeičiančių toksiškų metabolidų ir pelėsių išskiriamų nuodingų medžiagų, tačiau dažniausiai pastatus niokoja dvi nuodingojo gryborūšys: baltieji, pūkeliu pasidengę Aspergillus fumigatus ir giliai į sienas įsismelkiantys juodieji – Aspergillus niger pelėsiai.

V.Buzytė: "Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės su nusilpusiu imunitetu bei sergantys kvėpavimo sistemos ligomis".

Specialistės komentaras

Audriaus atvejį komentuoja Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Aplinkos sveikatos skyriaus administratorė Viktorija Buzytė.

– Kuo žalingas žmogaus sveikatai patalpose pasitaikantis pelėsis?

– Specifinis, priplėkęs kvapas yra vienas iš rodiklių, kad patalpas apniko pelėsiniai grybai arba dar vadinami mikromicetai. Ant patalpų sienų atsiranda tamsios dėmės, ilgainiui jos išplinta. Pelėsiniai grybai kenkia ne tik patalpų išvaizdai, bet ir juose gyvenančių žmonių sveikatai. Žmogaus sveikatai ypač pavojingos pelėsiams augant jų sintetinamos nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Pastarieji kenkia žmogaus nervų, imuninei sistemoms, turi kancerogeniniųsavybių, gali įjautrinti žmogaus organizmą, sukelti alergines ligas.

Pelėsių poveikis sveikatai ne visiems asmenims yra vienodas. Kiekvienas žmogus reaguoja į tam tikrus dirgiklius ir veikiančius rizikos veiksnius skirtingai, todėl ir į galimą pelėsių poveikį sveikatai reaguoja ne vienodai. Vieniems pelėsiai nesukelia jokių sveikatos sutrikimų, kitiems pelėsiai, ypač jų išskiriamos nuodingosios medžiagos, gali sukelti rimtų sveikatos pažeidimų. Labiausiai pelėsiams jautrūs kūdikiai, maži vaikai, nėščios moterys, žmonės su nusilpusiu imunitetu bei sergantys kvėpavimo sistemos ligomis.

– Ar sausos ir gerai vėdinamos pastatų konstrukcijos (statybinės medžiagos) sumažina pelėsio atsiradimo ir plitimo riziką?

– Renovuojant pastatą jis apšildomas, atnaujinamas stogas, pakeičiami langai, pagražėja namo fasadas, tačiau iškyla kita problema – kartais pradeda pelyti sienų kampai, sienos aplink langus. Taip yra todėl, kad neužtikrinamas reikiamas vėdinimas. Statinių konstrukcijos leidžia taupyti energiją patalpoms šildyti ar vėsinti, tačiau dėl to sumažėja natūralaus vėdinimo galimybės. Gaivaus lauko oro trūkumas gali sukelti ne tik vadinamą „nesveiko pastato sindromą“, bet didina patalpų oro drėgmės ir užterštumo lygį ir tai sudaro palankias sąlygas pelėsiams daugintis.

Renovuojant pastatą būtina užtikrinti patalpų vėdinimą. Nesant galimybės padaryti natūralaus vėdinimo sistemų galima įrengti mechaninio vėdinimo sistemas. Dažnai, taupydami pinigus, žmonės atsisako įsirengti mechaninę vėdinimo sistemą, pasikliauna natūraliu vėdinimu, bet renovuotame name natūralų vėdinimą galima užtikrinti tik nuolat vėdinant patalpas.

Daugeliu atvejų rekonstruojant senus namus ne tik įstatomi nauji langai, bet ir vykdomas visos šilumos sistemos keitimas. Pakeitus langus jie užsidaro sandariai, per plyšius daugiau nebepučia, lygiai tas pats nutinka sienoms, jei sienose buvo tarpai, jie yra užpildomi, todėl per juos oras nebeina, sienos nebeventiliuojamos.

Taigi, po renovacijos, be drėgmės, atsiranda ir dar viena problema - vėdinimas, o pelėsis auga nevėdinamose arba nepakankamai vėdinamose šiltose ir drėgnose patalpose.

Pelėsio paveiktos patalpos

Kaip apsisaugoti nuo pelėsių:

  • Mechaninis patalpų vėdinimas:
    • Kuomet oras yra dirbtinai įtraukiamas ir paduodamas naujas į patalpą, nėra oro “užsistovėjimo”.
    • Plastikiniai langai su orlaidėmis.
    • Nors plastikiniai langai turi vadinamąją “mikroventiliaciją”, visgi patariama pamąstyti ir apie langų sistemas su orlaidėmis. Dėl jų pagerėja oro cirkuliacija patalpose.
  • Vėdinamojo fasado sistema.
    • Pats vėdinamasis fasadas nepadeda orui cirkuliuoti iš patalpų ar į jas. Jis veikia kitaip. Oro tarpas, esantis tarp apsauginių plokščių ir apšiltinamosios medžiagos, šalina perteklinę drėgmę iš pastato konstrukcijų. Sausesnėse sienose - prastesnės sąlygos pelėsiams veistis.

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

  • Mokys energiškai efektyvių pastatų planavimo ir statybos subtilybių 2017-09-11

    „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ kartu su Lietuvos inžinierių sąjunga šių metų rugsėjo-spalio mėnesiais rengia mokymų ciklą, kur supažindins su esminėmis A, A+ ir A++ klasės pastatų projektavimo subtilybėmis bei pastatų energinio naudingumo planavimu kompiuterinėmis programomis.

  • Savivaldybės kviečia pasirūpinti asbesto išvežimu 2017-08-04

    Lietuvoje iki šiol gausu Sovietinių laikų palikimo - asbestinių stogų. Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerija, bendradarbiaudama su savivaldybėmis, kviečia gyventojus išsivalyti nuo sveikatai kenksmingo asbeto atliekų. Gyventojai yra skatinami teikti paraiškas savivaldybėms dėl nemokamo asbesto išvežimo ir pridavimo į specialias atliekų aikšteles.

  • Keičiasi renovacijos rėmimo tvarka 2017-05-31

    Siekiant paspartinti Daugiabučių modernizacijos programos tempą, Vyriausybė nutarė kiek pakeisti paramos renovacijai išmokėjimo tvarką: nuo šiol nedidelė dalis valstybės paramos sumos – 15 proc. – bus pervedama iškart po renovacijos darbų atlikimo. Tokiu būdu bus šiek tiek bus sumažintas ir kreditas, kurį už renovaciją turi sumokėti gyventojai.

  • Pagalba statantiems energiškai efektyvius namus 2017-05-31

    Kylant pastatų energinio naudingumo reikalavimams ir tokių būstų paklausai „Statybos produkcijos sertifikavimo centras“ (SPSC) kartu su Lietuvos statybos inžinierių sąjunga (LSIS) birželio 15 dieną Vilniuje (Viešbutyje Karolina, Sausio 13-osios g. 2) organizuoja mokymus, skirtus visiems statybos proceso dalyviams: nuo užsakovo, privataus statytojo, projektuotojo ar architekto iki techninių prižiūrėtojų, savivaldybių bei valstybės institucijų specialistų, dalyvaujančių statybos procesuose.

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai