Namo fasado medžiagų degumo klasė – svarbus saugumo rodiklis

Fasadų degumas

Prasidėjus tyrimams dėl ugniai neatsparių fasadinių medžiagų naudojimo pastatuose, kyla klausimas: ar privačių namų savininkai žino apie medžiagų degumą? Ekspertai sako, kad šį svarbų faktą jie ne visada rimtai įvertina.

Prieš porą metų vakarų Londone sudegė „Grenfell Tower“ daugiabutis, nusinešęs apie 80 gyvybių. Pastatas liepsnojo daugiau nei 30 valandų. Tyrimas parodė, kad daugiabučio fasado plokštės ir termoizoliacinės medžiagos turėjo įtakos staigiam ugnies plitimui.  Šių metų pradžioje paskelbtos įvairių Lietuvos viešųjų pastatų medžiagų vertinimo išvados parodė, kad Santaros klinikų fasado plokščių degumo klasės neatitinka nurodytų dokumentuose. Tokie įvykiai keičia ir privačių namų savininkų požiūrį į gaisro prevenciją.

Galima patikrinti sertifikatus

Prieš šešerius metus, statydamas 222 m² ploto namą Mažųjų Gulbinų gyvenvietėje Vilniuje, M. Matkevičius pasirinko stogą ir fasadą dengti vienodomis fibrocementinėmis plokštelėmis. „Svarstėme du variantus: padengti natūraliu skalūnu arba „Dacora“ plokštelėmis. Pasirinkome plokšteles, kadangi tuo momentu tai atrodė priimtinesnis, ilgaamžiškesnis ir Lietuvos sąlygoms puikiai pritaikytas variantas“, – apie savo sprendimą kalba namo savininkas.

Vardindamas pasirinktos dangos savybes, jis sako atkreipęs dėmesį į tai, kad šios plokštelės turi sertifikatus, pažyminčius, jog iš pluoštinio cemento gamintoje medžiagoje nėra kenksmingų sveikatai priedų, jos  susideda tik iš natūralių žaliavų. Statant šeimos būstą, aktualus tapo ir medžiagos degumo savybės. „Duomenų apie degumą ieškojau internete. Pats esu statybininkas, todėl pasižiūrėjau, ar produkto savybės atitinka galiojančias normas, pažiūrėjau ar gaminys turi eksploatacinių savybių deklaracijas – tuo metu tai buvo atitikties deklaracijos“, – patirtimi dalijasi M. Matkevičius.

Namui pasirinktas vėdinamas fasadas, sumontuotas iš impregnuotų medinių karkaso tašų, šiltintas akmens vata, padengtas fibrocementinėmis plokštelėmis. Ši sistema, pasak namo savininko, yra pakankamai atspari ugniai. Tokios informacijos ieškantys namą besiruošiantys statyti žmonės medžiagų savybes gali panagrinėti Statybos produkcijos sertifikavimo centro (SPSC) puslapyje spsc.lt.

Statybos įstatymas reglamentuoja, kad statybiniai produktai privalo būti patikrinti, turėti sertifikatus. Vis dėlto, pasak M. Matkevičiaus, galvojant apie priešgaisrinę saugą, labai svarbu atsižvelgti į visą pastato sistemą.

Aplinkos ministerijos tyrimas: statiniai su ypač degiomis plokštėmis

Pernai gruodį Aplinkos ministerija paskelbė atlikto įvairios paskirties pastatų tyrimo rezultatus, iš kurių paaiškėjo, kad iš 15 atrinktų statinių net 5 buvo padengti ypač degiomis plokštėmis iš aliuminio kompozito.

Tyrimo metu buvo atrinkti skirtingose savivaldybėse esantys pastatai. Tikrintojai iš Aplinkos ministerijos, Valstybinės teritorijų planavimo inspekcijos, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento bei Valstybinės vartotojo teisių apsaugos tarnybos plokščių bandinius tyrė laboratorijoje.

Rezultatai parodė, kad kai kurių visuomeninių ir privačių pastatų fasado plokštės nėra saugios – jos gali lengvai užsiliepsnoti tiek nuo buitinio gaisro, tiek nuo greta esančios ugnies.

Ekspertai teigia, kad pastatų savininkai ne visada įvertina statybinių produktų degumo klasės svarbą. Nors privačių namų savininkų inspekcijos dėl naudojamų gaminių klasių atitikties nurodytas pastato užbaigimo dokumentuose netikrina, šias klases vis tiek reikia pažymėti.

Svarbūs rodikliai: ugnies plitimas, dūmingumas, liepsnojančių lašelių išsiskyrimas

Gaminio degumo klasifikacija, arba vadinamoji „euroklasė“, turi būti žymima visų statybos gaminių pakuočių etiketėse. Šios klasės varijuoja nuo turinčių mažiausiai įtakos gaisro plitimui, A1 ir A2 klasės, iki žyminčios degiausią produktą, F klasės. Klasės nurodo tris statybinių medžiagų savybes: ugnies plitimą, dūmų tirštumą ir liepsnojančių lašelių išsiskyrimą.

„A klasei priklausančios medžiagos yra nedegios, su jomis pokyčiai aukštose temperatūrose nevyksta. B klasė jau yra žemesnė, o F klasei priklauso medžiagos, kurios yra degios, arba jų degumas dar apskritai nėra bandytas“, – aiškina Vilniaus Gedimino technikos universiteto Statybinių medžiagų ir gaisrinės saugos katedros docentė Ramunė Žurauskienė.

A1, A2 klasėms priskiriamos statybinės medžiagos neprisideda prie liepsnos plitimo. B klasės medžiagos degimą palaiko nežymiai. Tuo metu C klasės gaminiai degimą palaiko labiau, juos paveikusios liepsnos plitimas gali prasidėti ne vėliau kaip po 10 min.

Medžiagų, priklausančių A1 klasei, degumo bandymai paprastai atliekami pagal tokį metodą: jos susmulkinamos, supresuojamos į savotišką tabletę, ši dedama į specialų prietaisą ir kaitinama aukštoje temperatūroje. Fiksuojama, kiek išsiskyrė šilumos, kiek sumažėjo bandinio masė. Kitoms degumo klasėms nustatyti atliekami kitokie bandymai, pavyzdžiui, sumontuojamas fibrocementinėmis, medinėmis ar plastikinėmis dailylentėmis padengtas fasado kampas, jis paveikiamas nedidele liepsna, ir vertinami įvairūs rodikliai: išsiskiriančios šilumos kiekis ir greitis, užsiliepsnojimo laikas, gaisro plitimas.

„Jeigu žiūrėtume į fibrocementinę medžiagą, tai pamatytume, kad ji nedegi. Jeigu paimtume ir išbandytume ją pagal tą metodą, kai yra presuojama tabletė, pamatytume, kad ji atitinka A1 klasę, nes toje medžiagoje nėra kam degti. Jeigu mes supresuotume tabletę iš medienos, po bandymo iš jos nieko neliktų“, – sako R. Žurauskienė.

Pagal dūmų susidarymą statybos produktai skirstomi dar į 3 klases: s1, s2, s3, o pagal degančių dalelių susidarymą – taip pat į 3 klases: d0, d1, d2. Šio rodiklio namų statytojai, pasak statybinių medžiagų savybes tyrinėjančios mokslininkės, dažnai neįvertina. Didelį dūmų kiekį išskiriančios medžiagos, pavyzdžiui, kai kurios plastikinės dailylentės, dažnai tampa iš gaisro apimtų pastatų išsigelbėjusių žmonių mirtino apsinuodijimo priežastimi.

„Prieš porą metų Londone kilo didžiulis gaisras, daug žmonių apsinuodijo dūmais. Tragiškas atvejis įvyko užsidegus daugiaaukščiui Baku – pastato fasadas buvo vien dėl grožio aptaisytas poliuretaninėmis apdailos medžiagomis. Jis įsidegė taip staiga, kad ugnis į viršutinius aukštus išplito per kelias minutes. Gaisro metu žuvo 15 žmonių ir dar vienas vėliau mirė ligoninėje“, – kelis skaudžius atvejus pamini R. Žurauskienė.

Ne mažiau žalos, pasak docentės, padaro ir besilydančios apdailos medžiagos – būna atvejų, kai didelės temperatūros veikiamos jos įkaitusiais lašiukais krenta žemyn, ir patekusios ant pastate esančių žmonių odos, ją stipriai pažeidžia.

Neįvertina šiltinimo medžiagų ir karkaso degumo

Renkantis apdailos medžiagas, svarbu atkreipti dėmesį ne vien į plokščių ar dailylenčių degumo klases. Būtina įvertinti ir šiltinimo medžiagų, karkaso atsparumą ugniai. „Žmonės termoizoliacines ir karkaso medžiagas dažnai renkasi pagal kainą, dėl to naudoja, pavyzdžiui, medieną, o ne aliuminį karkasą. Taip pat dažnai pagal kainą renkasi fasado medžiagas, bet geriau visą laiką pamąstyti kelis kartus – jeigu negalvojate apie save, pagalvokite apie savo vaikus, galbūt – tėvus, kuriems gali būti sunku greitai išbėgti kilus gaisrui.

Saugumas turi būti pirma, todėl geriau rinktis visą sistemą, kuri yra nedegi. Jeigu paimsime fibrocementinę dailylentę, kuri yra nedegi, šiltinsime akmens vata, priklausančia A1 klasei, naudosime metalinį karkasą, tai kilęs gaisras greitai neplis į viršų, namas liks koks buvęs, nebent koks kampas aprūks“, – sako R. Žurauskienė.

Šiuolaikiniai pastatai nebeįsivaizduojami be termoizoliacinių medžiagų atitvarinėse konstrukcijose. Vis dėlto jų struktūra, naudojamos žaliavos, sudėtis, degumas gerokai skiriasi. Europos rinkoje dominuoja neorganinės ir polimerinės šiltinimo medžiagos. Prie neorganinių priskiriama akmens arba mineralinė vata, polimerinės – įvairių tipų putos.

Pasak architekto Daliaus Puzino, žmonės ne itin kreipia dėmesį į dailylenčių ar šiltinimo medžiagų savybes, taip pat ir degumą. Jiems labiau rūpi kaina ir estetinis vaizdas.

Tiesa, vien skaityti Statybos techniniame reglamente (STR) nurodytus reikalavimus nepakanka: statybose reikia atsižvelgti į daugelį faktorių, įvertinti ne vien atskiras medžiagas, bet ir jų sistemas, projektavimo niuansus.

„Žiūrint į degumą, fibrocementinės dailylentės atlaiko dideles apkrovas, bet svarbu, ant kokio karkaso jos tvirtinamos, matyti visumą. Kaina žmonėms dažnai būna svarbiausia, nors, kaip sako, šykštus moka du kartus“, – sako D. Puzinas.

Privačių namų savininkams verta žinoti, kad, pavyzdžiui, 3-ios gaisringumo klasės medinis karkasinis namas gali būti saugesnis arba mažiau saugus priklausomai nuo to, kokiu atstumu nuo jo yra kiti statiniai. Kartais atstumai lemia tai, kad pastate nebus galima norimoje vietoje turėti lango. Dar vienas svarbus niuansas – šiltinamosios medžiagos.

„Akmens vata nedega, putplasčiai tik lydosi nuo aukštos temperatūros ir nepalaiko degimo, trečios kartos šiltinamosios medžiagos, šiltinimo putos, nepalaiko degimo, nors yra brangesnės“, – vardija architektas, manantis, kad renkantis tinkamas medžiagas būstui, verta tartis su ekspertais.

Bandymas su „Cedral“ dailylentėmis

Visos statybinės medžiagos turi turėti nurodytas degumo klases. Paprastai naują produktą pagaminusi įmonė pagal standartus paruoštus bandinius pateikia Gaisrinių tyrimų centro laboratorijai. Įvertinę, ar produkto pavyzdys tinkamas, specialistai sukuria natūralias sąlygas atitinkančią gaisro imitaciją ir stebi, kaip reaguoja bandinys.

„Degumą Lietuvoje galima nustatyti vienintelėje sertifikuotoje laboratorijoje – Gaisrinių tyrimų centre. Prieš daugiau nei metus tai atlikome su „Cedral“ dailylentėmis. Turėjome nurodyti tikslią gaminių sudėtį, buvo tikrintos ir nedažytos, ir dažytos dailylentės. Paskui jas sumontavome ant karkaso, su mūsų naudojamais profiliais, varžtais, dažais, ir jis, liaudiškai tariant, buvo sudegintas. Po gaisro, aišku, dažai šiek tiek apdegė, bet fasadas stovėjo vietoje“, – apie degumo bandymą kalba „Eternit Baltic“ kokybės vadovas Edgaras Norgela.

Renkantis dailylentes fasadui, pasak jo, svarbu įvertinti paprasčiausias buitines situacijas – ar jos gali užsidegti nuo netyčia smilkti pradėjusios šiukšlių dėžės lauke, numestos nuorūkos, iš kepsninės išskridusios žiežirbos. „Cedral“ fasado dailylentės priklauso A2 klasei, jos nepalaiko gaisro plitimo, yra mažo dūmingumo.

Panašias klasifikacijas atitinka ir fibrocementinės plokštės „Equitone“.

Planuodami statytis namus, pasak M. Matkevičiaus, jų būsimi savininkai turėtų atidžiau peržvelgti projektus, pasidomėti, kurioms degumo klasėms priskiriami pasirinkti produktai, ir kiek įtakos jie turės gaisro prevencijai.

Daugiau informacijos apie medžiagų degumą, klasifikaciją ir savybes galite rasti čia:

Teisės aktai ir dokumentai

https://www.spsc.lt/cms/index.php?option=com_content&view=article&id=62&Itemid=85&lang=lt

Apie medžiagas

https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/c2389b117a1d11e89188e16a6495e98c?jfwid=9fbgs8jqb

Apie medžiagas, kurios neturi darniųjų techninių specifikacijų

https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/ff8727d09fdb11e58fd1fc0b9bba68a7

Europos parlamento ir tarybos reglamentas (ES) Nr. 305/2011

https://eur-lex.europa.eu/legal-content/LT/TXT/?uri=celex%3A32011R0305