Kuo naudinga būsto modernizacija?

Lietuvoje vykstant daugiabučių modernizavimo bumui, aktualu žinoti, kuo renovacija bus naudinga pačiam gyventojui. VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas, dr. Česlovas Ignatavičius vardija energijos, sunaudojamos šildymui, sutaupymo rodiklius. Nekilnojamojo turto (NT) agentūros specialistas Karolis Levanaitis pabrėžia būsto vertės didėjimo aspektą, o agentūros „Factus Dominus“ atlikta visuomenės apklausa atskleidžia, kad butų savininkai mano, jog modernizuotuose būstuose gerėja jų gyvenimo kokybė.

Nekilnojamojo turto vertės didėjimas

Daugiabučio pastato renovacija daugeliui gyventojų šiandien jau asocijuojasi ne tik su energijos taupymu, bet ir nekilnojamojo turto vertės didėjimu. NT rinkos specialistas Karolis Levanaitis teigia, kad atnaujintas būstas dabar vertinamas dešimtadaliu, o kartais net trečdaliu brangiau.

Didmiesčių gyventojai jau seniai pastebi, kad renovuotame pastate esantis nekilnojamasis turtas yra kur kas paklausesnis nuomojant būstą, jau ir mažesnių miestų gyventojai gali džiaugtis staigiau didėjančia turto kaina.

Pavyzdžiui, Kaune ar Klaipėdoje renovuoto nekilnojamojo turto kaina auga maždaug 10 proc. daugiau nei Vilniuje. Kita vertus, kaip teigia K. Levanaitis, tai gali būti ir didesnių būsto kainų sostinėje pasekmė.

Kitas svarbus veiksnys, lemiantis nuomojamo ar parduodamo būsto kainos šoktelėjimą, – šildymo kaina. Lietuvoje, kur šaltasis sezonas trunka didžiąją metų dalį, šildymo sezoną dauguma gyventojų kasmet pasitinka su baime. Senos statybos daugiabučiai pastatai dažniausiai yra pralaidūs, o tai reiškia, kad, norint apšildyti ir išlaikyti šilumą, reikia naudoti kelis kartus daugiau energijos.

Šilumos energijos sunaudojimo mažinimas

Sumažėjusios šildymo sąskaitos, padidėjusi būsto vertė, gražesnė aplinka ir komfortiškesnės gyvenimo sąlygos – pagrindiniai renovacijos proceso Lietuvoje privalumai.

Štai, pavyzdžiui, Molėtuose Liepų gatvėje esančio daugiabučio gyventojai po renovacijos džiaugiasi daugiau kaip 50 proc. sumažėjusiomis pastato energijos sąnaudomis.

2007 metais patalpoms šildyti šalčiausią mėnesį šiame name buvo suvartojama iki 58 mW/h per mėnesį, o, rekonstravus pastatą (2009 m.), šalčiausią mėnesį nepakyla daugiau kaip iki 23 mW/h Palyginus daugiabučio energijos sunaudojimo statistiką prieš ir po pastato modernizacijos lengva suprasti, kodėl renovuoto būsto šeimininkai gali mėgautis atėjusios žiemos džiaugsmais ir nesukti galvos dėl šildymo sąskaitų.

http://www.renovacija.lt/igyvendintas-projektas/daugiabutis-liepu-g-2.70/

Remiantis Būsto energijos taupymo agentūros tinklalapyje pateikta statistika, kiekvienas modernizuotas daugiabutis pastatas išnaudoja kone perpus mažiau energijos apšildymui.

Namų eksploatacija

Negalima pamiršti ir renovacijos naudos pastato tolimesnei eksploatacijai.

VGTU vyresnysis mokslo darbuotojas Č. Ignatavičius teigia, kad po modernizacijos sumažėja kasmetės pastatų eksploatacijos išlaidos, pastatą tampa lengviau prižiūrėti.

„Pro neatnaujintos apdailos namų sienas skverbiasi drėgmė, jas prapučia vėjas, į vidų patenka teršalų, ypač į stambiaplokščių namų siūles. Taip trumpėja tų pastatų eksploatacijos trukmė“, – sako ekspertas.

Skaičiuojama, kad modernizuoto daugiabučio pastato eksploatavimo laikas pratęsiamas iki 30 metų, o jo priežiūros išlaidos sumažėja iki 80 procentų.

Gyvenimo kokybės gerėjimas

Agentūros „Factus Dominus“ atliktas kiekybinis sociologinis visuomenės nuomonės tyrimas apie Lietuvoje vykdomos modernizacijos procesą ir jo rezultatus, atskleidžia, kad apklaustieji buvo linkę tvirtinti, jog po renovacijos jų gyvenimo kokybė pagerėjo.

http://atnaujinkbusta.lt/wp-content/uploads/2014/02/Ataskaita_kiekybinis_BETA_IIetapas.pdf

Vertinant tyrimo ataskaitos rezultatus, galima pastebėti, kad gyventojai daugiabučių renovaciją suvokia kaip gyvenimo kokybės gerinimo būdą, kuriuo pasiekiamas aukštesnis estetinis ir komforto laipsnis.

Šaltinis: alfa.lt

Komentarai (0)

Susijusios naujienos

Prenumeruok naujienas
Lietuvos gamintojai