Linas Balsys: atsinaujinę gyvenkime ilgiau

Nuotr. ELTA

Renovacijos ir ekologijos sąryšis yra tiesioginis. Nes renovacija, visų pirma, yra susijusi su energijos vartojimo efektyvumu. Tai -esminis dalykas, dėl ko ji yra vykdoma.

Žinoma, gyventojų mokami pinigai už šildymą taip pat svarbūs, bet, jei kalbame apie renovaciją kaip apie nacionalinį reiškinį, jos ryšys su ekologija yra labai aiškus ir stiprus.

Kokybiška renovacija

Esminis dalykas gyventojams yra žinoti ir atsižvelgti, kokio tipo ir kaip renovacija bus vykdoma. Dažnai nutinka, kad namas tarsi aprengiamas kailiniais ir apšiltinamas iš išorės, ir tuo viskas pasibaigia. Šiuo atveju dažnai nukenčia gyventojų gyvenimo kokybė, nes sienos ima rasoti, pelyti, irti. Tokia renovacija tik pablogina situaciją.

Tačiau pastebime labai šviesių bendrijų gyvenamųjų namų savininkų ir labai protingų pirmininkų, kurie užsiima visiškai novatoriška renovacija.

Vienas iš pavyzdžių – Alytuje. Dvidešimties butų namas yra visiškai renovuotas, kitas – 70 butų – eina tuo pačiu keliu. Namas tampa visiškai nepriklausomu nuo centrinio miesto šildymo tinklų. Bendrija savo paėmusi paskolą, be jokios ypatingos paramos įsirengė geoteriminę šildymo sistemą ir modernizavo šilumos mazgo apskaitą bei patį šilumos mazgą.

Ir tik vėliau - trečiajame renovacijos darbų etape namas „aprengtas kailiniais” su privalomais papildomais ortakiais, kad atsirastų natūralioji ventiliacija. Ko vertos šios investicijos? Pavyzdžiui, iki renovacijos už vidutinio buto šildymą žiemą tekdavo mokėti po 500 litų per mėnesį, o dabar gyventojai moka 50 litų į mėnesį.

Inovatyvūs sprendimai

Čia sprendžiama dar viena problema – namai nėra atsijungę nuo centrinės šildymo sistemos, bet jie tiesiog niekada nepradeda šildymo sezono, centralizuoto šilumos tiekėjo požiūriu.

Jei kartais būna labai šalta žiema – apie 35 laipsnius šalčio ir geotermikos pajėgumų jau nebeužtenka, gyventojai bet kada gali gauti šilumą iš miesto centralizuotu tinklu. Tiesa, tam mes turėsime pataisyti įstatymą ir Seimo Aplinkos apsaugos komitete jau svarstėme, kaip sureguliuoti santykius, kiek reikia mokėti abonementinio mokesčio šilumos tinklams, kad galimybė gauti centralizuotą šildymą išliktų.

Kitas namas, kuris yra šalia, eina dar toliau – įsirengia geoterminę šiltinimo sistemą kaip ir pirmajame, be to – ant stogo montuos saulės kolektorius, kurie šildys vandenį. Ko gero pastariesiems niekada nebus būtinybės įsijungti į miesto šildymo tinklus.

Esant tokiam požiūriui, puikiai tarpusavyje dera tvarumas, ekologija, modernios investicijos, atsinaujinančių energetikos išteklių panaudojimas. Ir galiausiai – didžiulė finansinė nauda žmogui.

Tai - aiškus įrodymas, kad kai mes kalbame apie apšiltinimą ir renovaciją, panaudojant atsinaujinančius energetikos išteklius, kaip geotermika ir saulė, gauname milžinišką efektą, kuris duoda labai apčiuopiamą naudą kiekvieno žmogaus kišenei.