Stambiaplokštis gyvenamasis namas, esantis Žirmūnų g. 3, Vilniuje, pastatytas 1965 metais pagal tipinį projektą I-464A, parengtą sovietmečiu Lietuvos miestų statybos projektavimo instituto. Namas yra 5 aukštų, 60 butų, eksploatuojamas jau 40 metų. Tokių namų teorinė eksploatavimo trukmė siekia 100–125 metus.

 

Namo atnaujinimo projektą parengė Vilniaus savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“. Projektą įgyvendino rangos konkursą laimėjusi UAB „Baltijos Brasta“, o techninę priežiūrą atliko UAB „Žirmūnų valda“ direktorius Ronaldas Milukas. Projekto mokslinis konsultantas dr. Č. Ignatavičius pateikė konstrukcinius sprendinius šio namo modernizavimui, atliko stebėjimus ir tyrimus prieš ir po namo modernizavimo, padarė išvadas ir metodinius apibendrinimus, naudotinus kitų daugiabučių atnaujinimui.

 

Pagrindiniai darbai vyko nuo 2005 m. birželio iki 2006 m. liepos. Darbų eigą komplikavo tai, jog vykstant renovavimui namo gyventojai nebuvo iškeldinti, kildavo sunkumų, kai reikėjo suderinti laiką, kada bus galima įeiti į butus, pritrūko darbo jėgos, galbūt statybininkams neužteko ir patirties, įgyvendinant pirmąjį šalyje tokios apimties daugiabučio atnaujinimą.

 

Name buvo atnaujinamos išorinės sienos, langai, laiptai, išorinės durys, stogas, įrengti balkonai-lodžijos, modernizuoti vidaus ir išorės inžineriniai tinklai, pertvarkyta šalia namo esanti teritorija.

 

- pagerinti žmonių gyvenamąją aplinką bei gyvenamųjų patalpų komfortą;

- atnaujinti namo bei jo aplinkos estetinį vaizdą;

- sumažinti šilumos nuostolius pro namo išorines sienas, langus, stogą, padidinti šildymo sistemos efektyvumą;

- sumažinti drėgmės skverbimąsi į išorines sienas bei sustabdyti fasadų dėvėjimąsi;

- pailginti namo eksploatavimo trukmę ir pakelti jo butų rinkos kainą;

- apibendrinus namo atnaujinimo rezultatus, teikti siūlymus kitų stambiaplokščių namų atnaujinimui tobulinti.

 

Žirmūnų gatvės namas pradėtas renovuoti nuo stogo. Nuėmus nuo stogo senąją dangą, žemiau esančios akytbetonio plokštės buvo sausos, nesutrupėjusios, todėl nuspręsta jų nedemontuoti, o naują šilumos izoliaciją kloti tiesiog ant viršaus, kruopščiai nuvalius akytbetonio paviršių. Dėl to sumažėjo stogo tvarkymo darbų ir sumažėjo jų trukmė.

  

Tolesnė darbų eiga parodė, kad šis sprendimas pasiteisino, jis taikytinas atnaujinant kitų namų stogus. Seną ritininę stogo dangą visais atvejais būtina pašalinti, panaikinant po juo esančią drėgmę ir organinius teršalus, skatinančius stogo šilumos nuostolius ir galimą grybelio plitimą.

 

Atliekant stogo renovavimo darbus buvo nesaugomos nuotėkio įlajos: jos buvo neuždengtos, todėl į vidų prikrito bitumo trupinių bei ritininės dangos atplaišų. Užteršus nuotėkio stovus, gali kilti rimtų vandens nuotėkio problemų, taigi atnaujinant stogą būtina saugoti įlajas nuo užteršimo. Be to, prie įlajų bei parapetų metalinių statramsčių į naujai klojamą mineralinę vatą gali prasiskverbti lietaus vanduo bei teršalai, todėl šias vietas būtina kruopščiai sandarinti.

 

Namo išorinės sienos buvo šiltinamos mineraline vata, kuri iš išorės buvo dengiama cemento plaušo plokštėmis, tvirtinamomis prie metalo profilių. Toks šiltinimo būdas teoriškai užtikrina gerą šiltinimo kokybę ir nepriekaištingą fasado išvaizdą. Deja, stebėjimai parodė, kad yra vietų, kur fasado plokštės buvo tvirtinamos, nesilaikant montavimo instrukcijos nuorodų: tvirtinimo sraigtai buvo įsukami per arti vertikaliųjų ir horizontaliųjų plokščių briaunų. Dėl to ateityje plokštės gali supleišėti ir ištrupėti.

 

Siekiant išvengti tokių defektų, reikėjo vietoj 75 mm pločio metalinių tvirtinimo profilių naudoti 100 mm arba dar platesnius ir tvirtinimo sraigtus įsriegti taip, kaip nurodyta plokščių montavimo instrukcijoje. Statybininkai padarytus defektus taisė, tačiau vis dėlto dar liko vietų, kur sraigtai susukti per arti plokščių briaunų. Kol kas tai neturi įtakos namo eksploatavimui, o jeigu plokštės vis dėlto sutrūkinės, statybininkai pagal Statybos įstatymą bus priversi jas pakeisti naujomis.

  

Nagrinėjant įrengtų fasadų apdailos kokybę paaiškėjo, kad siūlių plotis tarp plokščių daugelyje vietų yra skirtingas. Šis skirtumas susijęs su nevienodais sieninių plokščių bei tarp jų esančių tarpų matmenimis. Norint išlaikyti tikslumą, reikia iš anksto atlikti tikslius fasadų matavimus, kiekvienam fasado fragmentui paruošti tikslių matmenų apdailos plokštes ir tinkamai jas pritvirtinti. Tačiau šis procesas ilgai trunka ir reikalauja daug darbo jėgos sąnaudų.

 

Darbo metu rangovas pasiūlė į horizontalias plokščių siūles nedėti metalinių nulašėjimo profilių, tačiau šis siūlymas nebuvo priimtas, kadangi prieštaravo plokščių tvirtinimo instrukcijoms. Visais atvejais išorines sienas būtina saugoti nuo drėgmės ir teršalų; pro horizontalias siūles prasiskverbęs lietaus vanduo bei teršalai gali patekti į mineralinę vatą ir ten užsilaikyti, smarkiai mažindamas izoliacijos sluoksnio šiluminę varžą. Be to, nuo lietaus vandens poveikio mineralinė vata sudrimba.

Su lietaus vandeniu į mineralinę vatą patekę teršalai joje ilgam užsilaiko. Laikui bėgant, čia gali įsiveisti parazitinė mikroflora ir sugadinti ne tik šilumos izoliaciją, bet ir fasadų apdailą.

 

Atnaujinamame name dalį langų gyventojai buvo pasikeitę anksčiau, tačiau jie buvo skirtingų tipų, matmenų, su vėdinimo orlangiais ir be jų. Daugelio langų staktos buvo per giliai įleistos į sienos plokštę, dėl to ant jų angokraščių nebuvo vietos šilumos izoliacijai bei apdailai dėti. Angokraščių šilumos izoliaciją teko ploninti iki 20 mm ir prie jos glausti apdailą. Be to, dėl anksčiau sudėtų skirtingų matmenų langų buvo sunku įrengti langų angokraščius vienoje linijoje ir kokybiškai apdailinti jų kampus. Analogiška situacija buvo ir su išorinėmis durimis. Taigi keičiant stambiaplokščių namų langus ir išorines duris, būtina įmontuoti naujus langus ir išorines duris su pastorintomis staktomis, kad staktos išorėje prie angokraščių liktų ne mažiau kaip 50 mm – tik tuomet angokraščius galima bus kokybiškai apšiltinti.

NAMO GYVENAMŲJŲ PATALPŲ KOMFORTO PARAMETRAI

Objektyviai vertinant patalpų komforto, o kartu ir gyvenimo kokybės pokyčius būtina palyginti gyvenamųjų patalpų komforto parametrus prieš atnaujinimą ir po jo. Name Žirmūnų g. 3 tokie matavimai buvo atlikti keturiuose butuose: dviejuose galiniuose pirmo aukšto butuose (1 ir 45) bei dviejuose galiniuose penkto aukšto butuose (13 ir 60). Šie butai pasirinkti todėl, kad jie yra kampiniai ir turi daugiausia išorinių sienų. Tyrimai buvo atliekami su vienoda laboratorine įranga vienu metu dviejuose butuose.

 

Tyrimai parodė, kad po renovavimo šaltuoju laikotarpiu visose tirtose stambiaplokščio namo gyvenamosiose patalpose oro temperatūra atitiko sanitarinėse normose HN 42:2004 nurodytą komforto zoną. Gyventojai, turėdami pakankamai aukštą patalpų oro temperatūrą, galėjo vėdinti patalpas ir palaikyti jose normalų oro santykinį drėgnį bei anglies dvideginio (CO²) koncentraciją.

 

Tirtose gyvenamosiose patalpose oro temperatūra po namo atnaujinimo pakilo nuo 1,1 iki 5,7°C. Po renovavimo tirtų patalpų oro ir jų išorinių sienų paviršiaus temperatūrų skirtumas buvo iki 2°C, matavimų laikotarpyje jis atitiko normoje HN 42:2004 nurodytą komforto zoną. Tirtuose butuose oro santykinis drėgnis po namo renovacijos sumažėjo 7–22,3 proc.

 

60 buto gyvenamajame kambaryje tirto anglies dvideginio koncentracija po renovavimo sumažėjo vidutiniškai nuo 0,108 proc. iki 0,08 proc. ir didžiąją laiko dalį buvo žemiau ribinio 0,1 proc. dydžio. Prieš namo atnaujinimą tame bute anglies dvideginio koncentracija didžiąją laiko dalį viršijo ribinį 0,1 proc. dydį. 13 buto tirtoje gyvenamojoje patalpoje vidutinė anglies dvideginio koncentracija prieš renovavimą buvo 0,09 proc., po renovavimo – 0,15 proc. Anglies dvideginio koncentracija toje patalpoje didžiąją laiko dalį buvo aukščiau ribinio 0,1 proc. dydžio, tačiau tai nesusiję su namo atnaujinimu: gyventojai galėjo aktyviau vėdinti šiltą patalpą ir sumažinti anglies dvideginio koncentraciją žemiau ribinio dydžio. Prieš renovavimą tokios galimybės nebuvo, kadangi patalpos oro temperatūra buvo nepakankama.

 

Po atnaujinimo nustatyti išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientas ir šiluminė varža naudojant laboratorinius prietaisus buvo matuojama dviejuose butuose – 13 ir 60 (kampiniuose butuose su dideliais išorinių sienų plotais). Matavimai parodė, kad 13 buto pietinės sienos vidutinis šilumos perdavimo koeficientas yra U=0,292 W/m²K, šiluminė varža R=3,425 m²K/W. 60 buto šiaurinės sienos vidutinis šilumos perdavimo koeficientas U=0,308 W/m²K, šiluminė varža R=3,247 m²K/W. Šie rodikliai nedaug skiriasi nuo numatytų atnaujinimo projekte (U=0,286 W/m²K, R=3,5m²K/W).Tuo tarpu prieš renovavimą išorinių sienų šilumos perdavimo koeficientas buvo U≈1,48 W/m²K, o sienų šiluminė varža tesudarė R≈0,67 m²K/W.

Iki rekonstrukcijos šiame name buvo įrengtas automatizuotas šilumos punktas, renovuotas 1998 m. Pastato šildymo sistema prie miesto šilumos tiekimo tinklų prijungta pagal nepriklausomą schemą per plokštelinį šilumokaitį M 25/50.Šildymo sistemos cirkuliacija buvo palaikoma vienucirkuliaciniu siurbliuWilo- TOP-S-30/10.

 

Iki renovavimo butuose buvo įrengti viengubi ir dvigubi plieniniai radiatoriai, maitinami per vienvamzdę šakotinę šildymo sistemą Stovų plieniniai vamzdžiai buvo pakloti atvirai, neizoliuoti; magistraliniai vamzdžiai sumontuoti namo rūsyje prie išorinių pastato sienų. Bendras šildymo sistemos galingumas buvo Qšild=188kW.

 

Atliekant pastato rekonstrukciją, buvo numatyta keisti visus šildymo sistemos prietaisus: stovus; vamzdžius, radiatorius ir kt.

Name buvo įrengta efektyvi dvivamzdė apatinio paskirstymo šildymo sistema. Butuose sumontuoti plieniniai konvekcinio tipo šoninio prijungimo viengubi arba dvigubi radiatoriai. Ant atvadų į šildymo prietaisus buvo pastatyti termostatiniai ventiliai, leidžiantys gyventojams individualiai reguliuoti temperatūrą butuose. Pakeitus vienvamzdę šildymo sistemą į dvivamzdę, greta jau esamų buvo sumontuoti papildomi stovai. Hidrauliniam sistemos reguliavimui vandens srautų stovuose numatyti balansiniai ventiliai su pradiniu nustatymu.

 

Magistraliniai vamzdžiai sumontuoti rūsyje esamų vamzdžių vietoje. Atšakų atjungimui ir vandens išleidimui numatyta speciali armatūra. Visi nauji vamzdžiai (magistraliniai ir stovai) izoliuojami šilumine izoliacija su apsaugine danga.

 

Pastato šilumos pareikalavimas po rekonstrukcijos Qšild.= 160kW. Gerokai padidėjusi sienų šiluminė varža ir šildymo sistemos efektyvumas leido taupyti šilumą ir davė namo gyventojams apčiuopiamos ekonominės naudos. Pirmąjį po renovavimo šildymo sezono mėnesį (2006 m. lapkritį) namo vidutinė patalpų temperatūra buvo apie +22°C, o vidutinio 50 m² ploto buto gyventojai už šildymą mokėjo 84 Lt. Tuo tarpu nerenovuotuose Žirmūnų daugiabučiuose, esant vidutinei patalpų temperatūrai +18°C tokio pat buto gyventojai mokėjo 168 Lt. Jeigu nerenovuotuose namuose vilniečiai gyventų taip šiltai, kaip Žirmūnų g. 3 namo gyventojai (esant +22°C temperatūrai), tai už vidutinį 50 kv. m buto šildymą lapkritį jie būtų mokėję apie 208 Lt, t. y. du su puse karto daugiau nei renovuoto namo gyventojai. Planuojama, kad palaikant +22°C patalpų temperatūrą, Žirmūnų g. 3 namo 50 kv. m buto gyventojai sutaupys vidutiniškai 66 Lt per mėnesį arba apie 462 Lt per šildymo sezoną.

 

Iki renovavimo namasvandeniu buvo aprūpinamas iš miesto vandentiekio per D100 mm įvadą nuo magistralinių žiedinių vandentiekio tinklų. Vandens apskaita buvo vykdoma įvado patalpoje, įrengus karšto vandens ruošimo apskaitą ir nutiesus šalto vandens magistralę be izoliacijos iki šilumokaičio iš PE vamzdžių.

 

Anksčiau pastate buvo įrengtos apatinio paskirstymo šakotoji vandentiekio sistemos iš plieninių vamzdžių, karšto vandens tiekimo sistema su cirkuliacija ir gyvatukais atskiruose stovuose. Magistraliniai vamzdynai rūsyje buvo izoliuoti, vertikalieji stovai – be izoliacijos.

Rekonstruojant šaltojo bei karštojo ir cirkuliacinio vandentiekio sistemas buvo pakeistas apskaitos mazgas, magistraliniai ir skirstomieji vamzdynai, stovai vamzdynų šachtose, įrengiant atšakas į butų sistemas su atjungiamaisiais vožtuvais.

 

Vamzdynai sumontuoti iš plieninių cinkuotų vamzdžių, jungiamų srieginėmis jungtimis. Visi naujai sumontuoti vamzdynai izoliuoti nuo rasojimo, o rūsio patalpose virš izoliacijos padengti PVC danga.

 

Rekonstruojant buitinių nuotekų sistemą, buvo atlikta vamzdynų diagnostika, jie buvo išvalyti ir praplauti, pažeisti vamzdynų tarpai ir mazgai pakeisti. Vėdinamosios stovo dalys iš asbocementinių vamzdžių su kaminėliais virš stogo buvo pakeistos į PP vamzdžius su jungtimis.

 

Visi rūsyje esantys vamzdynai buvo demontuoti. Jų vietoje sumontuoti gulstieji vamzdynai, jungiantys po tris stovus, esančius vienoje laiptinėje į bendrą išvadą. Kiekvieno išvado žemutinėje dalyje įrengtas apžiūros šulinėlis. Naujai projektuotu kiemo nuotakynu išvadai sujungti su kontroliniais šuliniais. Visi naujai projektuojami vamzdynai ir jungtys pagamintos iš PVC (polivinilchlorido).

 

Atnaujinant lietaus nuotekų sistemą, buvo atlikta visų vamzdynų diagnostika. Reikalui esant vamzdžiai buvo išvalomi, keičiami pažeisti jų tarpai bei mazgai. Keičiant stogo dangą demontuotos esamos įlajos pakeistos naujomis.

Pastate įrengtas vienas lietaus nuotekų išvadas, nuleidžiantis vandenis į miesto lietaus kanalizaciją per šulinį namo kieme. Prie šio išvado taip pat pajungtas vamzdis, nuleidžiantis nuotekas iš apskaitos mazgo patalpos. Naujai įrengtos stovų dalys, rinktuvas ir išvadas pagaminti iš slėginių PVC vamzdžių bei jungčių.

 

Prieš pradedant renovavimą įvertinus esamą įrenginių būklę ir būsimą galingumo didėjimą, buvo numatyti šie elektrotechnikos darbai:

-      lauko elektros tinklų ( 0,4 kV tiekimo kabelių) keitimas;

-      įvadinių apskaitos ir paskirstymo skydų keitimas;

-      magistralinių tinklų bei apskaitos skydelių laiptinėse keitimas;

-      laiptinių, bendrų koridorių ir įvadinio tinklo į butus instaliacijos keitimas.

 

Senieji elektros įrenginiai, prietaisai ir instaliacija jau buvo fiziškai ir moraliai pasenę, susidėvėję, todėl juos būtinai reikėjo pakeisti.

Skaičiuojamasis galingumas kiekvienam butui priimtas Psk.=6,0 kW. Visiems 60 butams jis sudaro 78 kW. Elektros skydinės patalpoje buvo įrengta nauja paskirstymo spinta su 4 magistralių grupėmis ir apskaita namo bendrojo naudojimo vartotojams, o kiekvieno aukšto laiptinėse sumontuoti nauji skydeliai 3 butams su tinklų paskirstymo dalimis ir kabelių bei prietaisų apsauga nuo trumpojo jungimo. Šiuose skydeliuose sumontuoti skaitikliai, skirti suvartotos energijos komercinei apskaitai butuose. Padidėjus gyventojų elektros energijos poreikiams, kiekvienam butui įrengta po tris vienfazius automatinius jungiklius su Iatk.=16 A, prie kurių jungiamas buto elektros apšvietimo ir kištukinių lizdų tinklas.

 

Taip pat buvo pakeistas laiptinių elektros apšvietimo tinklas, įrengiant šviestuvus su taupiomis liuminescencinėmis lempomis ir apšvietimą valdant fotodavikliais bei jungikliais iš kiekvieno aukšto.

 

Atnaujinant namą nebuvo pamirštos ir elektros ryšių sistemos. Telefono, telefonspynių sistemos, televizijos ir radijo transliacijos tinklų paskirstymas buvo numatytas kiekviename aukšte esančiose nišose virš laiptinės skydelių. Magistraliniam tinklui buvo skirti vertikalūs stovai iš trijų Æ 50 mm viniplastinių vamzdžių, einantys nuo rūsio iki stogo. Name palikti senieji telefono įvadai į kiekvieną butą, užtat kiekvieno aukšto ryšių paskirstymo dėžutėje numatyta galimybė įrengti televizijos kabelių skirstytuvą, leidžiantį pajungti ne mažiau 3 vienos laiptinės aukšto abonentų. Bendras namo televizijos tinklas prijungtas prie lauko antenų ir kabelinės televizijos operatoriaus tinklų.

 

Prie kiekvieno įėjimo į namą numatyta galimybė įrengti telefonspynės pultelį, kiekviename bute – pasikalbėjimo ragelį. Pultelyje galima sumontuoti elekroninio rakto Dallas tipo skaitytuvą arba kodų rinkimo klaviatūrą. Telefonspynės centrinis pultas kartu su maitinimo bloku montuojamas pirmo aukšto laiptinės ryšių paskirstymo dėžutėje.

 

Visos elektros ir ryšių aparatūros, laidų bei skydų montažas ir įžeminimas buvo atlikti pagal galiojančias EĮĮT bei Statybos normų reikalavimus.

Bendra pavyzdinio Žirmūnų daugiabučio rekonstrukcijos projektinė sąmata sudarė 1,5 mln. Lt. Pagal parengtą finansavimo schemą savivaldybė apmokės 50 proc. išlaidų, o likusią dalį per 15 metų privalės grąžinti namo gyventojai. Priklausomai nuo buto dydžio, gyventojai mokės nuo 48 iki 98 litų per mėnesį. 

  

Apibendrinant demonstracinio projekto įgyvendinimo rezultatus, galima teigti, kad visi numatyti atnaujinimo tikslai iš esmės buvo pasiekti, o namo gyventojai, nesikeldami iš įprastos gyvenamosios vietos, gavo visiškai naujos kokybės ir komforto lygio būstu.

 

Žirmūnų g. 3 atnaujinimo darbų įkvėpti kaimyninių daugiabučių namų gyventojai taip pat pareiškė norą dalyvauti programoje „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. 2006 m. rugsėjo 20 d. įvykusiame Vilniaus miesto tarybos posėdyje, atsižvelgiant į žirmūniečių pageidavimus bei skatinant kompleksinę renovaciją mieste, buvo nuspręsta, kad investiciniams kompleksinio atnaujinimo projektams keturių stambiaplokščių namų kvartale (Žirmūnų g. 1, 3, 5, 7), Savivaldybė suteiks iki 50 proc. visų projekte numatytų modernizavimo priemonių vertės paramą. 

 

Peržiūrėkite trumpą prezentaciją apie renovaciją šiame name: Prezentacija.