Vienas efektyviausių būdų mažinti energijos sąnaudų kaštus slypi statybų sektoriuje. Tinkamai renovavus senus daugiabučius ar individualius pastatus, juose gyventieji gali ne tik ženkliai sutaupyti šildymo kaštus, bet ir iš esmės pagerinti gyvenimo sąlygas. Vienas efektyviausių renovacijos sprendimų – šiltinimas.
Neseniai Lietuvos Vyriausybė priėmė sprendimą daugiabučių modernizavimo projektams skirti paramą iki 50 proc. Tai turėtų paskatinti aktyvesnę pastatų renovaciją, kuri šiandien, deja, dar gana pasyvi. Renovavus daugiabučius pastatus, individualius namus ar bet kuriuos kitos paskirties pastatus, be energijos kaštų mažinimo ir teigiamo poveikio aplinkai, tuo pačiu būtų ženkliai pagerinta ir atnaujintų būstų savininkų gyvenimo kokybė. „Viena efektyviausių priemonių pagerinti būsto šilumą izoliuojančias savybes bei užtikrinti gerą mikroklimatą namuose – pastato šiltinimas. Renovuotame name šilčiau ir jaukiau gyventi, iš esmės pakinta pastato vaizdas, o kartu ir ženkliai išauga būsto vertė“, - sako bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė dr. Audronė Endriukaitytė.
Šiltinant seno pastato sienas, labai svarbu visus montavimo darbus atlikti teisingai. Tik tinkamai ir teisingai apšiltintas pastatas duos laukiamą rezultatą bei užtikrins komfortišką gyvenimą būste. Įrengiant šilumos izoliaciją reikėtų atkreipti dėmesį į šiuos pagrindinius patarimus.
-
Šilumos izoliacija turi priglusti prie šiltinamo atitvaros paviršiaus. (pav. 1.)
-
Šilumą izoliuojančios plokštės turi būti perstumtos viena kitos atžvilgiu. (pav. 2)
-
Įrengiant šilumos izoliaciją iš dviejų sluoksnių, antrojo sluoksnio gaminiai turi perdengti po jais esančių plokščių siūles. (pav. 3)
-
Neturi būti plyšių tarp šilumą izoliuojančių plokščių. (pav. 4)
-
Šilumą izoliuojančios plokštės, montuojamos į medinį ar metalinį karkasą, turi jį pilnai užpildyti. (pav. 5-6)
Tinkamai apšiltintas pastatas sunaudoja vos 27 proc. energijos, kurios reikėtų apšildyti standartinį iki 1974 metų pastatytą namą.
Renovacija tai ne tik ekonomiškai racionalus sprendimas, bet ir itin reikšmingas aplinkosauginiu aspektu. Visuotinis klimato šilimas reikalauja imtis priemonių, kurios padėtų stabdyti aplinkai daromą žalą. „Paskaičiuota, kad Europos Sąjungoje pastatai suvartoja 40 proc. visos energijos ir gerokai lenkia transporto bei pramonės energijos sąnaudas. Senų pastatų renovacija ir energiškai efektyvių priemonių pritaikymas – pastatų sienų ir stogų šiltinimas, efektyvi šildymo sistema, nauji langai ir kita – yra vienas iš būdų iš esmės pagerinti gyvenimo kokybę, tausoti aplinką, - sako dr. A. Endriukaitytė. – Pavyzdžiui, Europos mineralinės vatos gamintojų asociacijos (EURIMA) atlikto tyrimo duomenimis, Baltijos šalyse papildomai apšiltinus stogus galima sutaupyti 8 kg/m² per metus CO2 emisijos. Tai reiškia, kad apšiltinus vos vieno daugiabučio stogą, kurio plotas yra apie 1000 m² į aplinka išleidžiamo anglies dvideginio kiekis sumažėtų maždaug 8 tonomis. Todėl tie, kurie galvoja ne tik apie save, bet ir apie ateinančias kartas supranta, jog apšiltintas pastatas tai ne tik jo asmeninė ekonominė nauda, gyvenimo komfortas, bet ir teršalų, išmetamų į orą sumažinimas, taip išsaugant gamtą ir jos resursus“.
|
1 pav.
|
2 pav.
|
3 pav.
|
|
4 pav.
|
5 pav.
|
6 pav.
|
Už „Ekspertų nuomonės“ skiltyje esančių tekstų kalbą ir turinį programos „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“ koordinatoriai neatsako. Koordinatorių nuomonė nebūtinai turi sutapti su tekstų autorių nuomone.
