Naujas finansinis modelis dar kuriamas
Būsto ir urbanistinės plėtros agentūros direktoriaus Valiaus Serbentos komentaras
Suburta darbo grupė parengė siūlymus, kaip galėtų veikti naujasis daugiabučių namų modernizavimo finansavimo modelis. Pagrindinė idėja – kad gyventojams su paskola nereikėtų mokėti daugiau, nei iki tol jie mokėjo už šildymą. Siūloma įkurti apyvartinį fondą, kurio lėšos būtų skiriamos kaip lengvatinės paskolos ilgam laikotarpiui su fiksuotomis 3 proc. palūkanomis. Šioms lėšoms administruoti ketinama pasirašyti sutartį su Europos investicijų banku. Dar siūloma teikti iki 15 proc. valstybės finansinę paramą.
Seimui priėmus įstatymų paketą, bus kuriamas konkretus modelis, pagal kurį bus įgyvendinami namų modernizavimo projektai. Tada gyventojai bus kviečiami rengti naujus investicinius projektus. Tikimasi, kad tai bus galima daryti jau nuo liepos mėnesio.
Visi būsto modernizavimo projektai, rengti pagal seną finansinį modelį, yra pakviesti pasirašyti valstybės paramos sutartį ir jie galės įgyvendinti namo atnaujinimo projektus pagal seną modelį. Šiems būstų savininkams bus teikiama iki 50 proc. finansinė parama. Tokių projektų – apie 200 visoje Lietuvoje. Anksčiau jie negalėjo būti pradėti įgyvendinti, nes nebuvo skirta pakankamai lėšų valstybės biudžete, dabar šiems visiems projektams lėšų užteks.
Tie, kurie investicinius projektus parengė anksčiau ir negalėjo įgyvendinti pernai – tam tikra prasme išlošė, nes statybos darbų kainos dabar yra sumažėjusios, konkursuose tarp potencialių rangovų didelė konkurencija.
Dokumentų parengimas gana greitas ir paprastas, didžiausia problema ir ilgiausiai užtrunkanti procedūra – gyventojų sutarimas.
Specialistų skaičiavimais (vadovaujantis 2007–2008 m. statybos darbų kainomis), vidutinė investicija į vidutinį daugiabutį namą apšiltinus sieną, stogą, pakeitus langus, įstiklinus balkonus, sutvarkius šildymo sistemas, atsiperka vidutiniškai per 19 metų, energijos suvartojimas sumažėja vidutiniškai 50 proc. Atsižvelgiant į valstybės paramą, mažėjančias statybos darbų kainas, gyventojams atsipirkimo laikotarpis turi dar sutrumpėti. Be to, žmonės gauna ne tik finansinę naudą, bet ir didesnį komfortą.